Šiemet planuojama baigti rengti projektą, kuriame bus numatytos optimalios vietos vėjo jėgainių statybai atviroje jūroje, tačiau dėl pačių statybų realumo reiškiama abejonių.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti iki 7 proc. Šiuo metu iš pastatytų vėjo jėgainių gaunami 54 megavatai, sudarantys 0,5 procento. Iki 2010 metų bus gaunama 200 MW. Tai sudarys 2,5 proc. visos elektros energijos.
Anot INTERREG III programos projekto „Vėjo energetikos atviroje jūroje vystymo perspektyvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūrinėse teritorijose” koordinatoriaus – Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Nerijaus Blažausko, galimybės vėjo jėgainių parkus statyti sausumoje yra ribotos. Statant jūroje, nekiltų konfliktų su gyventojais.
Sudarant optimalių vėjo jėgainių statybos jūroje vietų žemėlapį, kuris yra pagrindinis projekto rezultatas, atmetamos per gilios zonos (tinka iki 50 metrų gylio), kariškių bei žvejų labiausiai naudojamos teritorijos, vietos, kur yra nuskendusių laivų ir pan.
Projektu siekiama suteikti investuotojams informaciją apie galimas vėjo energijos parkų vietas jūroje, ekonominį efektyvumą, įjungimo į bendrą energetikos sistemą galimybes. Valdžios institucijoms numatoma pateikti jėgainėms įrengti reikalingų sprendimų priėmimo strategiją, o vietos bendruomenę šviesti dėl galimo parkų statybos ir eksploatacijos ekonominio, ekologinio ir socialinio poveikio.
Tačiau specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad vėjo jėgainių statyba bei tokiu būdu gaunama elektros energija kainuoja labai daug. Be to, pasaulyje esama daug su tradicine energetika, naftą bei dujas naudojančiomis pramonės šakomis susijusių interesų. Užleisti verslo pozicijų nenorima, nors sąmoningumas dėl „žalios” elektros energijos gaminimo vis didėja.
Baigiamo vėjo jėgainių parko Kretingos rajone techninės priežiūros vadovo Vladimiro Trutnevio teigimu, vėjo elektrinės yra tik pagalbinis, o ne nuolatinis elektros energijos šaltinis. Pasaulyje jos koncentruojamos prie stambių elektrinių ir pastočių, nes perduoti pagaminamą energiją brangu. Penkiolikai vėjo jėgainių Kretingos rajone reikėjo statyti 7 mln. litų kainuojančią pastotę, reikėjo didelių investicijų keliams, tiesti kabeliams ir kt. Vienos 2 MW jėgainės statyba sausumoje kainuoja apie 10 mln. litų, o jūroje, anot V. Trutnevio, kaštai būtų 4-5 kartus didesni. Be to, elektros energiją atominė elektrinė šiuo metu pagamina keturiskart pigiau ir, beje, ši elektrinė į aplinką anglies dvideginio neišskiria.
Tačiau, anot N. Blažausko, jeigu sakysime, kad viskas brangu ir nieko nedarysime, nieko ir neturėsime, o Lietuvai esą kaip tik reikia būtent didelių investicijų. Projektą planuojama baigti iki gruodžio 31 dienos. Vėliau galėtų paaiškėti, kada preliminariai galima tikėtis jėgainių statybos.