Šis sezonas miškininkams nelengvas – šilta žiema apsunkino medienos ruošos darbus, kadangi miškuose susikaupė daug vandens ir keliukai tapo sunkiai išvažiuojami.
Tik pastarosiomis dienomis stipriau pašalus paspartėjo medienos ruošimo darbai. Kretingos urėdijos darbuotojus džiugina tai, kad šios žiemos audros miškams esminės žalos nepadarė – išversta ir išlaužyta apie 10 tūkst. kub. metrų medienos.
Jaunas miškas – naudingiau
Dažnai matant transportą, gabenantį šviežiai nukirstus rąstus, dažnas gali pagalvoti, kad mūsų miškai smarkiai kertami.
„Taip nėra – miškas kertamas ir atsodinamas pagal griežtą tvarką. Juk mes esame valstybinė įmonė, kurios pareiga ne tik kirsti miškus, bet ir juos atsodinti, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius. Mums niekas neskiria jokių dotacijų, turime išsilaikyti tik iš savo ūkinės veiklos. Negalėtume atsodinti miško, jei jo nekirstume, nes pagrindinės pajamos kaip tik ir yra iš kirtimų”, – sakė Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.
Per metus urėdijos apyvarta siekia 10 mln. litų, apie 65 proc. tenka mokesčiams. Šiemet ketinama iškirsti ir paruošti apie 80 tūkst. kub. metrų medienos, kurios didžioji dalis – žaliavinė.
Pasak A. Baranausko, brandžių medynų kirtimai yra vienas miškų atkūrimo elementų.
„Jeigu mes nekirstume miškų, peraugę medžiai užgožtų jaunų medelių augimą, miškas negalėtų atsinaujinti. Senas miškas nebeatlieka savo funkcijų, aplinkai daug naudingesnis jaunas, veržliai augantis miškas”, – sakė pokalbininkas.
Kasmet urėdijos miškuose atsodinama apie 160-200 ha miškų. Per pastaruosius 12 metų urėdijos teritorijoje brandžių medynų plotas padidėjo 17 proc., o miškų įveista 2387 ha.
Daugiau kerta – daugiau atsodina
Kretingos urėdijai priklauso 35 tūkst. ha miško Vakarų Lietuvoje, antra tiek toje pačioje teritorijoje miškų priklauso privatiems savininkams. Pasak A. Baranausko, urėdijos teritorijoje yra visų keturių grupių miškų – rezervatų, ekosistemų apsaugos ir rekreacinių miškų, produktyvių medynų, atliekančių aplinkos apsaugos funkcijas, ūkinių miškų, skirtų nepertraukiamai tiekti medieną.
Anot pokalbininko, ūkiniai miškai sudaro 67,5 proc. urėdijos teritorijos. Tiek ši, tiek likusi miškų dalis, iš kurių negaunama jokių pajamų, kasmet reikalauja daug investicijų – atkūrimo, tvarkymo, priežiūros darbams. Pagal pernai metais paruoštą miškotvarkos projektą, urėdijos miškai vertinami kaip stabilūs, našūs, mišrios sudėties, pasižymintys biologine įvairove.
Šiame projekte numatyti šiek tiek didesni kirtimai per metus – jau per 100 tūkst. kub. m medienos. Tačiau, pasak A. Baranausko, neketinama kirsti tiek, kiek rekomenduojama.
„Šiemet leidžiama kirsti 113 000 kubinių metrų, bet kirsime tik 94 tūkstančius. Kasmet panašiai sutaupome po maždaug 9 000 – 10 000 kubinių metrų”, – sakė A. Baranauskas.
Kadangi numatoma daugiau iškirsti, planuojami ir didesni miškų atkūrimo darbai. Per ateinančius penkerius metus planuojama pasodinti vidutiniškai po 300 ha miško kasmet.