Už vieną priekaištą – trys pagyros

Tėvus, išgirdusius nuosprendį, kad vaikas hiperaktyvus, ištinka nemenkas šokas.

Kaip su vaikučiu elgtis namie?

Kas bus mokykloje?

Kaip reaguos aplinkiniai?

Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė

„Martynui medikai nustatė hiperaktyvumo sindromą. Žinau, kad hiperaktyviukų nemėgsta bendraamžiai. Juk tokie vaikai dažnai elgiasi agresyviai: trukdo žaisti kitiems, atiminėja žaislus, griauna kaladėlių ar smėlio bokštus ir panašiai. Tačiau mano Martynas labai teisingas, visada puola ginti skriaudžiamų mažiukų, jei galėtų, iš gatvės parsitemptų visus beglobius gyvūnus…” Rima
Daugelis hiperaktyvių vaikučių iš tiesų būna labai nuoširdūs ir nori bendrauti. Deja, toks nuoširdumas ypač dažnai būna suvokiamas kaip „lindimas”, distancijos nepaisymas. Šie vaikai labai teisingi – iškart įsikiša, jei mato, kad stipresni skriaudžia silpnesnius. Tokie vaikai daug jautresni gamtai ir gyvūnams. Jie retai būna pagiežingi, bet dažniausiai labai atkaklūs. Be to, daugelis hiperaktyvių vaikų labai gabūs – nors to nematyti vertinant mokyklinius rezultatus, tačiau muzikiniai ar kiti meniniai gebėjimai gali nustebinti.
„Penkiametis Emilis darželyje nuolat kandžioja kitus vaikus. Nepadeda nei susitarimai, nei bausmės. Savaime aišku, vaikai su juo nenori žaisti, o jų tėvai nuolat skundžiasi, auklėtojos taip pat būtų patenkintos atsikračiusios Emilio. Ką daryti?” Ingrida
Tokį vaiką svarbu apdovanoti už gerą elgesį. Galima pasidaryti kalendorių. Tą dieną, kai Emilis darželyje nieko nenuskriaus, kalendoriuje galima nupiešti saulytę ar linksmą veiduką. Jei nutinka priešingai – liūdną veiduką ar debesėlį. Už penkis ar daugiau linksmų veidelių mama sūnų turi apdovanoti – tegu leidžia daryti tai, ką labiausiai mėgsta. Pvz., galima eiti į karuseles ar baseiną, galima leisti eiti miegoti visa valanda vėliau ir panašiai. Jei vaikas jaus, kad už gerą elgesį atlyginama, stengsis dar labiau net tada, kai mama tik barsis. Už liūdnus veidelius taip pat galima „atlyginti”. Tačiau tai jokiu būdu neturi turėti poveikio linksmiems veideliams – negalima panaikinti apdovanojimų. Taip pat jokiu būdu, kai vaikas nusikalsta, negalima imtis fizinių bausmių, ironizuoti, šaipytis.
Tokius vaikus tėvai dažniausiai kritikuoja, o giria per mažai. Kiekvieną kritinę pastabą turi atsverti viena, dar geriau trys pagyros. Vaikas žinos, kad tėvai myli, juo rūpinasi, ir taip stiprės visavertiškumo jausmas. Vaikas matys, kad turi daug gerų savybių, ir gali padaryti daug gero.
„Dažnai su vyru nesutariame, kaip auklėti savo mažylį. Iš vyro tik ir girdžiu: „Martynai, nečepsėk”, „Sėdėk tiesiai”, „Žiūrėk, kur važiuoja dviratis”, „Pasitrauk nuo televizoriaus.” Esu tikra, kad taip negalima, tačiau vyrui to įrodyti nesugebu.” Ligita
Deja, taip elgiasi daugelis tėvų – nuolat prikaištauja savo vaikams. Tačiau vaikai tada apskritai nežino, kaip elgtis. Todėl tėveliai turėtų susitarti tik dėl tikrai svarbių dalykų. Antraip vaikas išvis nebereaguos į tėvų norus ir atsiribos. Juk sulaukia tik priekaištų.
„Joriui – ketveri. Jis iš tų, kuriuos aplinkiniai vadina uraganais. Draugės pataria leisti į būrelį, kuriame galėtų išsidūkti, bet nežinau, ar ši priemonė tiktų.” Jovita
Hiperaktyviems vaikams labai svarbu išsidūkti – taip geriausiai išeikvojamas energijos perteklius. Gyvenant kaime, galimybių išsišėlti daug, o mieste sunku – tinkamų vaikų žaidimų aikštelių praktiškai nėra. Taigi sporto būrelis yra gera išeitis. Tik nereikėtų vaikui siūlyti agresyvaus sporto, pavyzdžiui, imtynių, bokso. Taip pat būtų puiku su šeima išvažiuoti į gamtą, kad mažylis galėtų išsišėlti. Nepamirškite kamuolio, rakečių ar kitų aktyviems žaidimams skirtų priemonių.

Mamos patirtis

Mamas ir tėčius, turinčių hiperaktyvius vaikus ir norinčius pasidalyti patirtimi, pasiguosti ar gauti patarimų, kviečia Vilniaus tėvų, auginančių hiperaktyvius vaikus, draugija. Rašykite mamai Renatai renatule@gmail.com. Taip pat informacijos rasite adresu www.hiperaktyvumas.lietuvoje.info