Dailininko Petro Kalpoko drobė „Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m.”, dažnai vadinama tiesiog „Signatarai”, po 68 metų iš Lietuvos ambasados Vašingtone (JAV) grįžo į Lietuvą
Istorinis Petro Kalpoko (1880-1945) įspūdingo dydžio (2,70×3,75 metro) paveikslas „Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m.” („Signatarai”) jau eksponuojamas Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose. Pasak muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, šis kūrinys – svarbus lituanistinio paveldo objektas. Nuo šiol jo vieta visada bus istoriniame Vilniaus Pilies gatvės name.
Istorinis ženklas
1939 metais per pasaulinę parodą Niujorke tarp 60 valstybių prisistatė ir Lietuva. Per dvejus pasirengimo šiai ekspozicijai metus pagal architekto Algirdo Šalkauskio projektą buvo pastatytas modernių formų paviljonas, o pagrindinė jo salė – Garbės salonas – skirta Lietuvos istorinei praeičiai pristatyti. Dailininkai gavo užsakymų specialiai ta proga sukurti monumentalių drobių, atskleidžiančių didžiuosius Lietuvos gyvenimo įvykius. „Šalies pristatymas per pasaulinę parodą buvo svarbiausias naujųjų laikų kūrimo Lietuvoje akcentas, – per Kalpoko paveikslo sutiktuves kalbėjo Kulnytė. – O Garbės salone parodyti darbai buvo kaip istorinis ženklas, kad būta Lietuvos valstybės.”
Niujorke atstovauti Lietuvai patikėta keturiems dailininkams: Petrui Kalpokui, Stasiui Ušinskui, Adomui Galdikui ir Adomui Smetonai. Jie eksponavo septynias drobes. Daugiausia – tris paveikslus – sukūrė Kalpokas. Tai „Mindaugo karūnavimas 1253 m.”, „Napoleonas Vilniuje 1812 m.”, „Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m.”
Garbingiausia vieta
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos ekspozicija liko JAV. Menininkų kūriniais rūpinosi lietuvių išeiviai. Visos drobės buvo saugomos „Alkos” muziejuje Putname, o paveikslas „Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m.” perkeltas į Lietuvos ambasadą Vašingtone. Ten jį 1994 metais pirmą kartą pamatė Kalpoko vaikaitė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėja Silvija Vėlavičienė. Moteris bene daugiausia žino apie tėvo Rimto Kalpoko ir senelio Petro Kalpoko kūrybą, todėl per paveikslo pristatymą Signatarų namuose patikslino kai kuriuos faktus apie 1939 metų parodą ir joje eksponuotus senelio, o ne tėvo (!) darbus.
Vėlavičienė LŽ sakė, kad Niujorko parodos lankstinuke Kalpoko kūrinys įvardytas kaip „Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m.”, kitur – „Lietuvos Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas Vilniuje 1918 m.” Šiomis dienomis drobė pristatoma tiesiog „Signatarai”.
„Pavadinimas tikrai nėra svarbiausia, – sakė Vėlavičienė. – Svarbiausia, kad paveikslas grįžo į Lietuvą; garbingesnės vietos už Signatarų namus jam neįmanoma rasti.”
Sugrąžinti kitus darbus
„Mano senelis – pripažintas peizažo meistras, – priminė Vėlavičienė, – o čia jis pateikė puikų figūrinės kompozicijos pavyzdį. Nors šis darbas tikrai nėra jo kūrybos viršūnė, labai svarbu, kad niekas nepriekaištavo dailininkui dėl istorinių asmenybių panašumo.”
Kalpoko drobėje – dvidešimt signatarų, 1918 metų vasario 16-ąją pasirašiusių Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Pasak Signatarų namų vedėjos Meilutės Preikštenienės, jau rengiamas informacinis stendas apie visas asmenybes, kurias pavaizdavo dailininkas. Ši vertinga istorinė medžiaga ypač svarbi jaunimui, dalyvaujančiam edukacinėse programose.
Per paveikslo pristatymą Kulnytė pabrėžė, kad į Lietuvą būtina sugrąžinti ir kitų autorių darbus, eksponuotus 1939 metų Niujorko parodoje. Tikimasi, jog taip ir bus. Juo labiau kad Vilniuje jau tvarkomas pastatas, kuriame įsikurs Nacionalinė dailės galerija. Joje bus pristatoma ir XX amžiaus lietuvių dailininkų kūryba.