Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai stabilizuojantis, nekilnojamasis turtas pamažu praranda savo investicinį patrauklumą. Nepaisant to, investuoti į nekilnojamąjį turtą vis dar populiariausia: šiuo metu į nekilnojamąjį turtą, esant laisvoms lėšoms, investuotų apie 68 proc. gyventojų, tuo tarpu prieš metus taip manančių buvo 80 procentų. Tai rodo nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” tyrimo, kurį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”, duomenys.
Pasak „InReal” Tarpininkavimo departamento vadovo Mindaugo Šimkaus, kol kas gyventojai vis dar labiausiai vertina nekilnojamojo turto įsigijimą kaip patraukliausią investavimo įrankį, tačiau sparčiai populiarėja ir kitos investavimo rūšys.
„Nekilnojamasis turtas, per pastaruosius metus itin brangęs, vis dar laikomas saugia investicija. Rinkoje nekilnojamojo turto kainos pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius keletą metų, todėl investiciniais tikslais jį perkantieji vis labiau stengiasi atsižvelgti į perspektyvą”, – sakė M. Šimkus.
Anot jo, investicijų į nekilnojamąjį turtą grąža skaičiuojama prie gaunamų pajamų iš nuomos pridedant turto vertės prieaugį. Nors rinkai stabilizavusis vertės prieaugis galimai sumažėjo ir nebebus toks didelis kaip prieš metus ar dvejus, kartu mažėjo ir bendras investicijų pelningumas, tačiau investicija į nekilnojamąjį turtą laikoma viena saugiausių.
„InReal” tyrimo duomenimis, per metus ūgtelėjo svarstančiųjų investuoti į akcijas bei obligacijas – tokią investavimo rūšį šiuo metu rinktųsi apie 16 proc. Lietuvos gyventojų, kai prieš metus jų buvo beveik 12 procentų.
„Investavimą į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus žmonės vis dažniau renkasi pirmiausiai dėl to, kad toks investavimo būdas leidžia pradėti investuoti turint mažiau lėšų, nei jų reikia perkant nekilnojamąjį turtą, be to, investavimas į vertybinius popierius leidžia efektyviai sumažinti riziką renkantis ne vieną, o kelias investavimo priemones, t.y. diversifikuojant riziką. Vertinant investavimo kultūros tendencijas apskritai galima teigti, kad žmonės įgyja vis daugiau žinių apie investavimą, atsikrato nepagrįstų baimių, todėl mūsų šalyje pastebima gera tendencija formuojant investavimo strategijas derinti kelias investavimo kryptis”, – sakė finansų maklerio įmonės „Finasta” direktorius Dalius Kaziūnas.
Tyrimo duomenimis, nuosavą verslą, kaip investavimo rūšį, rinktųsi 36 proc. Lietuvos gyventojų – pernai tokių buvo 43 procentai. Per metus nuo 28 proc. iki 16 proc. sumažėjo ir ketinančiųjų investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą; patrauklia investicija indėlius laikančių Lietuvos gyventojų dalis per metus sumažėjo nuo 14 proc. iki 10 procentų.
Tyrimo, kuris buvo atliktas šių metų pradžioje pagrindiniuose šalies miestuose, metu apie 5 proc. apklaustųjų teigė, kad niekur neinvestuotų savo laisvų lėšų – tokia pati dalis buvo ir pernai.
Remiantis tyrimo duomenimis, šiuo metu įsigyjantieji nekilnojamojo turto tai darytų asmeniniais, o ne investiciniais tikslais. 39 proc. apklaustųjų pagrindiniai kriterijai perkant nuosavą būstą yra pigesnė eksploatacija (pernai – 36 proc.), 37 proc. – naujesnės statybos būstas (pernai – 39 proc.).
Per metus taip pat išaugo pasitenkinimas savo turimu būstu. Praėjusiais metais nepatenkinti savo būstu buvo apie 50 proc. apklaustųjų, šiemet šis skaičius 10 proc. sumažėjo.