Vyriausybė miestui užkrovė paskolų kuprą

Net po dešimtmečio „Kauno energija“ neišlipa iš ministrų kabineto jai primestų skolų

Per dešimt metų Kauno politikai taip ir nesugebėjo išreikalauti iš Vyriausybės 101 mln. litų, kuriuos pastaroji 1997 metais užkrovė „Kauno energijai“. Gelbėdami bendrovę nuo bankroto, politikai 2003 metais pardavė „Gazprom“ pelningiausią Savivaldybės objektą – Kauno termofikacinę elektrinę. Buvęs jos vadovas Antanas Šležas įsitikinęs, kad niekada nevėlu siekti susigrąžinti milijonus, kurie pristabdytų šilumos kainų šuolį.

Kelerius metus šildymas nebrangtų

Buvusį Kauno termofikacinės elektrinės vadovą A.Šležą stebina miesto valdžios abejingumas kauniečių interesams. „Ji neišsireikalauja iš Vyriausybės „Kauno energijai“ primestos 101 mln. litų skolos, nors atgavus ją galima būtų bent kelerius metus išlaikyti stabilią šilumos kainą eiliniams vartotojams“, – sakė A.Šležas. Pasak jo, atsižvelgiant į dujų kainų augimą, paaiškėtų, kiek laiko miestiečiams šiluma nebrangtų.

A.Šležas turi galvoje 1997 metais konservatorių priimtą įstatymą. Juo Seimas reorganizavo „Lietuvos energiją“ ir šilumos ūkį perdavė savivaldybėms. Tąsyk „Kauno energijai“ Vyriausybė primetė „Lietuvos energijos“ finansinius įsipareigojimus (apie 101 mln. litų) bankams.

„Įmonei buvo užkrauta našta, kuri gerokai apsunkino finansinę padėtį, – neabejoja A.Šležas. – Jai palengvinti Kauno politikai net pardavė pelningiausią „Kauno energijos“ objektą – Termofikacijos elektrinę.“ Didžiulę paskolų naštą „Kauno energija“ perėmė, nepaisant to, kad iš primestų paskolų realiai buvo panaudojusi tik 14,4 mln. litų.

Siūlo išsireikalauti permokėtus pinigus

„Perkeltų paskolų dydis buvo neadekvatus toms, kurias „Kauno energija“ realiai panaudojo“, – sakė A.Šležas. Jis neabejoja, kad ankstesni Kauno vadovai pritrūko politinės valios ir drąsos išsireikalauti iš valstybės „Kauno energijos“ primestus perdėtus įsipareigojimus. Pasak jo, Savivaldybė, kaip „Kauno energijos“ akcininkė, galėtų atgautas lėšas panaudoti kad ir švietimo įstaigų renovacijai arba kitoms reikmėms. Kauno miesto savivaldybė valdo 85,99 proc. „Kauno energijos“ akcijų paketą.

„Kauno energijai“ Vyriausybė užkrovė net septynis „Lietuvos energijos“ kreditus bankams. Tarp įsipareigojimų Kaunui buvo primesta 11,4 mln. ekiu paskola už „Lietuvos energijos“ pirktą kurą, branduolinį kurą ir įsiskolinimui už dujas padengti. Tarp kitų paskolų, buvo ir 720 mln. Japonijos jenų paskola gamtinėms dujoms ir mazutui pirkti. Kitos paskolos tais pačiais metais buvo suteiktos JAV doleriais ir Vokietijos markėmis. Bendra įsipareigojimų suma siekė 101 mln. litų.

Traukinys jau nuvažiavęs?

„Kauno energijos“ generalinis direktorius Sigitas Aleksandras Matelionis tikino nesąs įsigilinęs į 1997 metų istoriją. „Nesu susipažinęs su dokumentais, priėmimo-perdavimo aktais, todėl nieko nekomentuosiu, – sakė S.A.Matelionis. – Greičiausiai viskas buvo padaryta laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų. Kiek žinau, „Lietuvos energijos“ įsipareigojimai buvo paskirstyti tolygiai visiems šilumos tiekėjams pagal turimo turto proporcijas.“

S.A.Matelionis įsitikinęs, net jei skolos buvo perkeltos neteisingai, „traukinys seniai yra nuvažiavęs“.

AB „Kauno energija“ iki šiol bankams skolinga apie 27 mln. litų primestų „Lietuvos energijos“ skolų. Jas grąžinti įmonė turi iki 2009 metų. Didžioji dalis kreditų su palūkanomis buvo grąžinta 2003 metais. Tada „Kauno energija“ už 116,5 mln. litų pardavė Kauno termofikacijos elektrinę koncernui „Gazprom“.

Ūkio ministro pozicija – vienareikšmė

Ūkio ministras Vytas Navickas teigia, kad Kaunui susigrąžinti „Lietuvos energijos“ užkrautas milijonines skolas nėra jokių galimybių. Jo žodžiais, „šitame reikale jau viskas yra peržegnota“.

„Viskas buvo teisėta, tam pritarė ir Kauno miesto valdžia. Juolab kad kai kurių regionų šilumos tiekėjai mėgino teisme apskųsti jiems perkeltus „Lietuvos energijos“ finansinius įsipareigojimus, bet nesėkmingai“, – sakė V.Navickas.

Pagrindinis AB „Lietuvos energija“ akcininkas yra Lietuvos valstybė, valdanti 96,59 proc. įmonės akcijų. Pagrindinis valstybės akcijų valdytojas – Ūkio ministerija.

Tuo tarpu „Kauno energijos“ akcininkė Savivaldybė galėtų bent pamėginti susigrąžinti permokėtas lėšas. Buvęs Kauno termofikacijos elektrinės vadovas A.Šležas įsitikinęs, kad tuo galėtų užsiimti Kaune išrinkti Seimo nariai.

„Jiems derėtų kreiptis į Vyriausybę, kuri 1997 metais savaip interpretavo Seimo įstatymą dėl „Lietuvos energijos“ reorganizacijos“, – sakė A.Šležas.

Įžvelgė EBSW šešėlį

Pasak AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio, 1997 metais reorganizuojant bendrovę, jos finansiniai įsipareigojimai buvo paskirstyti teisingai.

„Sugrąžinti tai, kas buvo prieš dešimt metų, neįmanoma, – sako R.Juozaitis. – Tenka tik pripažinti, kad Kaunas nukentėjo labiausiai. Bet tai lėmė buvusio EBSW koncerno veikla, po kurios sužlugo dideli „Kauno energijos“ kreditoriai – bendrovė „Dirbtinis pluoštas“, „Silva“, „Inkaras“.

Jis kategoriškai atmeta bet kokią galimybę „Kauno energijai“ apginti savo interesus. „Praėjęs laikotarpis yra praėjęs laikotarpis, o prarastos pozicijos yra prarastos pozicijos, – įsitikinęs R.Juozaitis. – Dėl prarastų pozicijų galima tik ginčytis.“

Pats R.Juozaitis 2000-2001 metais vadovavo ir AB „Kauno energija“. Šiuo metu jis yra ir minėtos įmonės valdyboje.

Kauno miesto politikai itin nenoriai kalba apie galimą „Kauno energijos“ interesų gynimą. Kai kurių politinių jėgų lyderiai apskritai vengė šios temos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.