Universitetai nori atsinaujinti ir bendradarbiauti

Lietuvos universiteto Kaune jubiliejus skatina profesūrą pažvelgti ne tik į praeitį, bet ir ateitį

Lietuvos universiteto Kaune 85-metį mininčios miesto aukštosios mokyklos iš laiko nuotolio vertina savo pasiekimus ir nori matyti universitetus modernesnius, galinčius visaverčiai įsilieti į europinę studijų bei mokslo erdvę. Reformuojant aukštąjį mokslą visiems universitetams teks pasukti pertvarkos keliu, tačiau kol kas neaišku, koks konkrečiai jis turėtų būti.

Išsaugojo savitas tradicijas

„Visi dabartiniai Kauno universitetai – lyg vieno medžio atšakos, iš kurių iškerojo savarankiškos, savas tradicijas, mokslo bei studijų kryptis sukūrusios bei savitumą išsaugojusios aukštosios mokyklos, – sakė vakar Vytauto Didžiojo universitete (VDU) žurnalistams surengtų pusryčių metu šios aukštosios mokyklos rektorius profesorius Zigmas Lydeka. – Jubiliejus – kiekvienam universitetui gera proga permąstyti savo nueitą kelią ir kartu ieškoti bendrų sąlyčio taškų, skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę.“

Pasak rektoriaus, pastaruoju metu bręstanti universitetų reforma neturėtų būti vien politikų reikalas ir jų diskusijų objektas – norą dirbti moderniame universitete turi pareikšti visos aukštųjų mokyklų bendruomenės. „VDU ir toliau stengsis puoselėti tarpukario universiteto humanistines tradicijas, vystyti liberalias studijas, ieškoti dialogo su visuomene, – sakė rektorius. – Orientuojamės į tai, kad būtume atviri miestui, jo žmonėms ir kultūrai. Apie tai byloja konkretus pavyzdys – Laisvės alėjoje rengiamės atidaryti VDU meno galeriją.“

Praėjo pusė metų nuo naujos VDU komandos sudarymo ir netrukus apie tai, kas jau padaryta, sakė rektorius, bus stengiamasi kuo plačiau informuoti visuomenę.

Specialistų paskirtis keičiasi

Kauno technologijos universiteto laikinojo rektoriaus profesoriaus Ramučio Bansevičiaus teigimu, tai, kad KTU tapo didžiausia Baltijos šalyse aukštoji technologijos mokykla, byloja apie didelį šios mokyklos kūrybinį bei mokslinį potencialą. KTU parengė per 100 tūkstančių inžinierių, gana aukštas universiteto mokslininkų prestižas užsienyje, nuolat plečiama infrastruktūra. „Pagrindinis mūsų siekis – tapti mokslo universitetu ir kuo efektyviau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, – sakė R.Bansevičius. – Įdirbis tam neblogas: vykdom tris labai svarbius tarptautinius projektus, esame parengę aukštų technologijų slėnio projektą, kurį jau pateikėme svarstyti Vyriausybei.“

Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus profesoriaus Romualdo Deltuvos, žemės ūkio specialistų paskirtis dabar keičiasi iš esmės: parengus vyriausybinę kaimo plėtros programą jai vykdyti reikės ne tik gebančiųjų pasėti ir išauginti, bet ir gerų statybininkų, melioratorių, miškininkų. Siūlymas sujungti kelias aukštąsias mokyklas – tarkim, LŽŪU su Lietuvos veterinarijos akademija, R. Deltuvos teigimu, yra betikslis, nuo to studijų kokybė nepagerės. O būtent šis siekis profesūrai svarbiausias.

„Visos studijų programos turėtų būti pagrįstos moksliniais tyrimais. Mūsų dėstytojai iš esmės pasiryžę keisti tradicinį požiūrį į sportą – jis turi tarnauti pirmiausia tam, kad padėtų stiprinti mūsų sveikatą, – pasakojo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius profesorius Arvydas Skurvydas. – Jei reforma „nuleista“ iš viršaus, ji naudos neduos – svarbu žinoti, kur eini, turėti žmonių, norinčių ten eiti, ir pakankamai išteklių“. Pastaroji sritis, pasak A. Skurvydo, kol kas atrodo skurdžiausiai. LVA vadovas teigė, kad nepavyksta rasti bendros kalbos su Kauno savivaldybe – kai kurias akademijos sporto bazes norima iš akademijos atimti.

Moderniems centrams reikia lėšų

Rektoriai ypač akcentavo aukštųjų mokyklų konsorciumų steigimo svarbą. Bendros studijų programos, moderni mokymo bazė, galimybė keistis dėstytojais bei juos kviestis iš užsienio – tai būtų tie veiksniai, kurie sukūrus konsorciumus leistų geriau rengti specialistus. Bet tai esą nereiškia, kad universitetai turėtų būti išskaidyti ar prarasti savarankiškumą.

Modernius mokslo centrus įkurti geriausiai pavyktų gavus ES struktūrinių fondų lėšų.

„Mūsų parengti absolventai sėkmingai darbuojasi visur, kad ir kur juos pasiųstume, – teigė Kauno medicinos universiteto senato pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas. – Pasaulyje Lietuvos universitetų parengti specialistai vertinami, į juos žvelgiama gal ir kritiškai, bet jie nežeminami. Kai kam Lietuvoje, deja, atrodo kitaip.“

Profesoriaus teigimu, per 15 metų įvykdyta pakankamai efektyvi studijų reforma, kurią kai kurios Europos šalys dar tik pradeda. „Jei vykdant pertvarką iš visų universitetų būtų sukurti tik du stambūs mokslo ir studijų centrai Kaune bei Vilniuje, prieš pasaulį atrodytume juokingai“, – įsitikinęs V.Grabauskas.

LVA rektoriaus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidento Henriko Žilinsko teigimu, iki šiol vykdytai pertvarkai finansavimo neskyrė niekas – viską teko daryti pačių universitetų lėšomis.

„Jei pati universitetų veikla keičiasi, kuriamos naujos programos, tai – jau reforma“, – mano viceprezidentas. Rektoriai akcentavo jaučiantys nepasitikėjimą jais, ypač svarstant nuostatą, ar verta aukštosioms mokykloms prisikirti nuosavybės teise naudoti nekilnojamąjį turtą.

„Latviai ir estai jau seniai naudojasi šia teise, o mumis vis dar nepasitikima, lyg norėtume šį turtą privatizuoti ar parduoti“, – sakė H.Žilinskas.

Menki dėstytojų atlyginimai, reformos sumanytojų siūlymas universitetų rektorius ne rinkti, bet skirti, profesūrą, kaip sakė universitetų vadovai, irgi gerokai žeidžia.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.