V.Putino kalba Miunchene davė priešingą rezultatą, negu Kremliaus šeimininkas tikėjosi
Rusijos prezidento Vladimiro Putino Miunchene pasakyta kalba sukėlė didžiulį rezonansą visame pasaulyje. Daugumą Vakarų politikų ištiko šokas.
Maskvos laikraštis „Nezavisimaja gazeta” Rusijos prezidento kalbą pavadino „užsienio politikos testamentu”.
Spauda pažymi, kad V.Putinui nepavyko suskaldyti Vakarų vienybės.
Priminė N.Chruščiovo elgesį
Kitas Maskvos laikraštis – „Kommersant” – teigia, kad „Rusijos prezidento kalba JAV ir NATO atžvilgiu buvo tokia agresyvi, kad kartais V.Putinui trūko tik liūdnai pagarsėjusio bato, kuriuo Jungtinių Tautų tribūną daužė sovietų lyderis Nikita Chruščiovas”.
Pasak laikraščio „Nezavisimaja gazeta”, Rusija ir Jungtinės Valstijos pripažino, kad abi valstybės viena kitos jau netraktuoja kaip strateginės partnerės, kaip buvo iki šiol. Priešingai, Maskva ir Vašingtonas demonstruoja pasirengimą žengti žingsnius, kurie abi šalis nuves į didelę priešpriešą, teigia leidinys savo straipsnyje, pavadintame „Šaltasis karas be politinių gražbylysčių”.
„Putino pamokslas, pasakytas Miunchene, kurį būtų galima palyginti su garsiąja Vinstono Čerčilio kalba Fultone, yra užsienio politikos testamentas”, – rašo „Nezavisimaja gazeta” apžvalgininkė Natalija Melikova. Pasak jos, tai buvo deklaravimas Rusijos užsienio politikos kurso, kuris bus vykdomas V.Putinui pasitraukus ir kurio kertinis akmuo bus atvira konfrontacija su Vašingtonu, galinti peraugti į naująjį šaltąjį karą.
Tačiau laikraštis „Vedomosti” teigia, kad galimoms ginklavimosi varžyboms Rusija neturės pakankamai lėšų. „Dėl nevisavertiškumo komplekso, kuris atsirado žlugus SSRS, Rusija siekia paskelbti apie savo atgimimą anksčiau, negu tai iš tikrųjų įvyko. Taip, V.Putinui norisi užfiksuoti savo istorinį nuopelną – sugrąžinti Rusijai Sovietų Sąjungos turėtą vaidmenį. Tikslas galbūt ir kilnus, bet – nepasiekiamas”, – konstatuoja dienraštis.
Laikraštis „Gazeta” klausia: „Ką, išskyrus griežtą retoriką, Rusija gali priešpriešinti JAV ir NATO?” ir, cituodamas žinomą karinį ekspertą Vladimirą Dvorkiną, atsako: „Karinis Rusijos potencialas didėja, bet jis jokiu būdu nepalyginamas su Vakarų potencialu, o technologinis atotrūkis nemažėja, priešingai – didėja.”
Nuo akių pats nuplėšė raištį
Vakarų nuolaidžiavimą Rusijai, vykdytą iki šiol, V.Putino kalbos fone griežtai sukritikavo Vokietijos laikraštis „Der Tagesspiegel”. „Vakarai vis svajojo, kad Rusija prisijungs prie civilizuotų tautų klubo. Šia svajone Vakarų valstybių lyderiai savo tautoms teisino priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.
Miunchene pats Putinas nuo Vakarų akių nuplėšė raištį, kuris jiems trukdė pamatyti Rusiją tokią, kokia ji iš tikrųjų yra, – grėsminga, autoritariniu būdu valdoma valstybė, naudojanti didėjančias naftos ir dujų kainas tam, kad pradėtų puolimą už savo teritorijos ribų”, – rašo Vokietijos laikraštis.
Lenkijos „Gazeta Wyborcza” nurodė, kad „itin agresyvios V.Putino kalbos akmeniniu veidu klausėsi naujasis JAV gynybos ministras Robertas Geitsas ir kandidatas į JAV prezidentus Džonas Makeinas”. Abiem šiems politikams buvo apie ką pamąstyti.
„Gazeta Wyborcza” su humoru pastebi, jog gerai, kad į Miuncheną niekas iš Lenkijos vadovų nevyko. „Jeigu būtų nuvažiavęs premjeras Jaroslavas Kačinskis, ten tikriausiai būtų kilusios muštynės”, – laikraštis citavo žinomą politiką Mareką Kuchčinskį.
Aljansas demonstravo vienybę
Konferencijoje Miunchene, kuri rengiama jau kelis dešimtmečius, NATO priklausančios valstybės paprastai ginčydavosi, kaip turi keistis Aljanso funkcijos šių dienų pasaulyje. Europiečiai, dažniausiai prancūzai, kritikuodavo amerikiečius, kad jie neretai veikia nepasitarę su partneriais.
Šį kartą Aljansas demonstravo vienybę. „Jeigu Putinas ir ketino padidinti prieštaravimus NATO, jo agresyvi kalba davė atvirkštinį efektą. Pirmą kartą beveik per dešimtmetį 26 Aljanso valstybių atstovai grėsmės akivaizdoje sugebėjo sutelkti savo gretas”, – pažymi britų laikraštis „The Financial Times”.
Anot JAV laikraščio „The Washington Post”, V.Putinas atstūmė tuos Vakarų Europos lyderius, kuriems jis buvo vadovas, vertas pasitikėjimo. „Po Rusijos prezidento kalbos Miunchene tokie Europos politikai priversti užsičiaupti”, – nurodo Amerikos dienraštis.
Ironiška padėka
Karingą V.Putino kalbą Vakarų politikai įvertino kaip nuviliančią, tačiau kartu atskleidžiančią tikrąją Maskvos politikos kryptį.
Miunchene Rusijos prezidentas negailėjo kritikos žodžių „vienašališkai” JAV politikai ir pareiškė, kad NATO plėtra yra „rimtas faktorius, provokuojantis abipusio pasitikėjimo sumažėjimą”. Kremliaus šeimininkas taip pat sukritikavo JAV ir Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl Kosovo nepriklausomybės bei griežtai įvertino amerikiečių planus Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus.
Net neutralių šalių politikai kritiškai įvertino Rusijos prezidento žodžius. Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Biltas pažymėjo: „Turėtume įsiklausyti į V.Putino žodžius. Tai buvo reali, šių dienų Rusija, ir, tikėtina, kad ketverius ar penkerius metus ji toliau eis šia kryptimi. Turime ir toliau bendrauti su Rusija, tačiau dialogas privalo būti praktiškas ir realistiškas. Privalome ginti savo vertybes.”
Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenburgas savo ruožtu ironiškai padėkojo Rusijos vadovui, kuris, politiko žodžiais, apgynė NATO sprendimą priimti į Aljansą valstybes iš buvusio sovietinio bloko.
NATO vadovas suglumęs
Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas paragino ES dar kartą pagalvoti apie santykius su „šalimi, kuri demokratiją savo pasienyje laiko grėsme, o despotizmą šalies viduje – stabilumo šaltiniu”.
Estijos vadovui pritarė ir NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis. „Kodėl turėtume nerimauti dėl to, kad prie jų sienos artėja demokratijos ir teisinės valstybės principai? Po Putino kalbos negaliu slėpti nusivylimo. Ir net neketinu tai daryti”, – sakė pareigūnas.
„Iš kalbos supratau, kad V.Putinas nori, jog Rusija pasaulyje turėtų tokią pačią poziciją kaip buvusi Sovietų Sąjunga”, – „Reuters” agentūrai teigė kitas neprisistatęs aukšto rango ES pareigūnas.
Baltųjų rūmų atstovai kalbą apibūdino kaip „netikėtą ir nuviliančią”, kaltinimus pavadino klaidingais, o gynybos ministras R.Geitsas net prakalbo apie grįžtančią šaltojo karo nuotaiką.
Vėliau JAV gynybos ministras kai kuriuos V.Putino kalbos momentus mėgino paversti juokais. „Buvę šnipai turi įprotį kirsti iš peties”, – sakė R.Geitsas, šiuos žodžius taikydamas tiek sau, tiek V.Putinui. Abu šie politikai savo karjerą pradėjo slaptosiose tarnybose.