Po paskutiniųjų audrų, nuplovusių Palangos paplūdimius, ginčai dėl efektyvių krantotvarkos priemonių parinkimo ir taikymo vis aštrėja, o šalies valdžia pagalbon ketina pasitelkti ir užsienio specialistus.
Iki balandžio 2-osios Aplinkos ministerija turėtų parengti ir pateikti Seimo aplinkos apsaugos komitetui pajūrio juostos išsaugojimo priemonių planą. Toks sprendimas priimtas sausio viduryje, po audrų, vykusiame komiteto posėdyje.
Beje, priimti sprendimo taikyti kitur pasitvirtinusias kai kurias krantotvarkos priemones Palangoje iki šiol net nebuvo galima.
Pakenkė šiltas sausis
„Kiek mokslininkų, tiek nuomonių”, – mokslininkų priekaištus dėl ne visai tinkamų krantotvarkos priemonių ar tiesiog metodų atrėmė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Kai kurie šalies mokslininkai priekaištauja, kad krantotvarkos priemonių parinkimą lemia ne jų, o politikų balsas, be to, net ir galbūt tinkamos priemonės diskredituojamos be rimto matematinio modeliavimo.
Tačiau L. Budrys patikino, jog į mokslininkų nuomonę visada yra atsižvelgiama ir taip pat pripažino, kad renkantis krantų išsaugojimo būdą reikalingas matematinis modeliavimas.
Tiesa, anot jo, Lietuvoje, pavyzdžiui, nėra tokios techninės patirties turinčių inžinierių, kurie galėtų projektuoti hidrotechninius įrenginius.
Pasak L. Budrio, po poros ar trijų savaičių rengiamasi į Palangą apžiūrėti paplūdimių pakviesti švedų, olandų, lenkų bei vokiečių specialistus. Tada bus priimta ir sprendimų.
„Keičiantis gamtinėms sąlygoms turbūt reikia pagalvoti apie hidrotechninius įrenginius. Užbetonuoti kopas spręsime tik kraštutiniu atveju, jeigu tikrai kils grėsmė, kad vanduo gali plūstelti į Palangą”, – sakė L. Budrys, svarstydamas, jog reikėtų naudoti gamtinių analogų ir hidrotechninių įrenginių kompleksą.
Anot jo, „į vandenį” pinigus dar reikės mesti, nes keičiantis klimato sąlygoms kyla vandens lygis ir daugėja audrų. Nėra gerai ir šiltos žiemos, nes jūra į krantą neišmeta ledo, veikiančio kaip natūralus bangolaužis.
Pinigai „į vandenį” esą metami visame pasaulyje, ir žmonės jau suprato, kad kitos išeities nėra, nors ir ten pasitaiko ne itin pavykusių projektų. Anot L. Budrio, pavyzdžiui, lenkai pasistatė buną, o dabar bando ją ardyti, nes viskas ėmė dumblėti. Lenkijoje esą jau apie 20 metų dirbami daug kainuojantys krantotvarkos darbai, o visuomenė iš pradžių irgi bandžiusi ginčytis dėl jų efektyvumo.
L. Budrys nesutiko, kad lietuviai kurį nors krantotvarkos metodą būtų diskreditavę – jei nebūtų buvę jokių darbų, kopagūbrio būtume jau nebeturėję.
Jis pabrėžė, kad paraiškose Europos Sąjungai dėl lėšų skyrimo 2007-2013 metams krantotvarkai atiduotas prioritetas. Šiemet bendrai iš ES bei valstybės skiriamų lėšų turėtų būti panaudota 4,6 mln. litų. Planuojama projektuoti bangolaužius.
Siūlo geotekstilę ir bangolaužius
Komentuodama sėkmingą krantotvarkos projektą, kai paplūdimius nuo griaunančių bangų apsaugojo priekrantėje supiltas smėlis, krantus taip pat ir papildęs, Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) atkreipė dėmesį, kad Palangoje iki šiol pilti smėlio priekrantėje nebuvo galima. Visas ruožas ties kurortu yra įtrauktas į NATURA2000 buveinių sąrašą, ir prieš darant tokius darbus reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Melnragės-Girulių ruože to nereikėjo.
Iki 2006 metų KAVA apskritai negalėjo pildyti Palangos paplūdimių smėliu – galimybė atsirado tik parengus projektą „Lietuvos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas” bei gavus finansavimą. Pabrėžta, kad finansavimas lėmė ir atvežto smėlio kiekį, o paplūdimio kampas, aukštis ir plotis buvo formuojamas skleidžiant smėlį pagal Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtas schemas.
Iki tol kasmet buvo įgyvendinamos 2003 patvirtintoje Pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos priemonės – kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabų tvorelėmis ir pan. Tiesa, minėtos priemonės skirtos apsaugoti ne nuo vandens poveikio, o nuo smėlio išpustymo.
Vėliau buvo atlikta ir galimybių studija „Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumo krantotvarkoje įvertinimas” bei atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Pagrindinės jo veiklos, kurioms pritarta: smėlio išgavimas iš jūros ir vidaus vandens telkinių dugno, smėlio gramzdinimas povandeniniame šlaite bei hidrotechninių įrenginių įrengimas krantų erozijai sustabdyti nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Rąžės žiočių.
Be Aplinkos ministerijos pritarimo KAVA pajūrio juostoje negali imtis jokių eksperimentų, tačiau į pajūrio juostos išsaugojimo priemonių planą, kurį numatoma parengti iki balandžio 2-osios, ji pasiūlė įtraukti kopų tvirtinimą naudojant geotekstilę bei povandeninius bangolaužius.