Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie uostamiestyje uždaromus narkomanams skirtus švirkštų ir adatų keitimo punktus, miesto valdžia suskubo patikinti, kad į narkotikų pinkles pakliuvę žmonės nebus palikti likimo valiai.
Klaipėdos mieste asmenų, užsikrėtusių ŽIV, skaičius Lietuvos vidurkį viršija net kelis kartus. Pagrindinis ŽIV plitimo būdas – intraveninių narkotikų vartojimas. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, uostamiestyje dar 1997 metais buvo pradėta įgyvendinti Narkotikų ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programa. Tais pačiais metais buvo atidarytas ir pirmas anoniminis kabinetas.
Pastaruoju metu Klaipėdoje veikė du tokie kabinetai – „Žardės” prekybos centre ir Puodžių gatvėje. Juose narkomanams buvo teikiamos konsultacijos, taip pat čia jie galėjo pasikeisti švirkštus ir adatas.
Vien pernai šiuose kabinetuose buvo suteikta per 13 tūkst. konsultacijų, surinkta per 50 tūkst. panaudotų švirkštų ir adatų bei tiek pat išduota naujų.
Kabinetams išlaikyti Savivaldybė kasmet iš savo biudžeto skyrė po 120 tūkst. litų. Pastaruosius trejus metus šią paslaugą teikė Klaipėdos priklausomybės ligų centras.
Pernai gruodį pasibaigus su šia gydymo įstaiga sudarytai sutarčiai buvo paskelbtas konkursas. Pasak uostamiesčio mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, jo dalyvio – to paties Priklausomybės ligų centro – pasiūlytoji kaina net dukart viršijo iki šiol buvusiąją.
„Tokių pinigų šiai paslaugai pirkti miestas neturi, tad mums neliko nieko kito, kaip nutraukti viešųjų pirkimų procedūrą ir skelbti naują konkursą”, – sakė V. Plečkaitis.
Jis teigė jokių pretenzijų Priklausomybės ligų centro vadovams nereiškiąs, nes jie, užsiprašydami tokios didelės sumos, vadovavosi sveikatos apsaugos ministro 2006 metų liepą pasirašytu įsakymu, kuris tokiems kabinetams iškėlė kur kas didesnius reikalavimus nei iki šiol. Be to, žymiai pabrango panaudotų švirkštų ir adatų utilizavimas, pakilo medikų bei socialinių darbuotojų atlyginimai.
Vicemero įsitikinimu, tokia padėtis, kai valstybė per metus ŽIV ir AIDS prevencijai skiria tik 260 tūkst. litų, nėra normali. „Tam reikėtų ne mažiau 3 mln. litų”, – sakė jis.
Savivaldybės administracija jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei Narkotikų kontrolės departamentą ir paprašė skirti konsultaciniams kabinetams išlaikyti trūkstamų lėšų dalį. Kitas būdas problemai išspręsti – sumažinti juose teikiamų paslaugų kiekį. Tada, pasak vicemero, būtų galima išsiversti ir su turimais pinigais.
Savivaldybėje taip pat svarstomi ir kiti šios paslaugos teikimo būdai. Vienas iš jų – pasekti vilniečių pavyzdžiu ir įsteigti mobilųjį švirkštų ir adatų keitimo punktą.