Moksleivių savižudybės: psichologai dirba, valstybė tyli

Dvi viena po kitos šalies didmiesčiuose įvykusios nepilnamečių savižudybės, priminė seną ir vis dar kraujuojančią Lietuvos bėdą.

Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) išplatintame pranešime teigiama, kad Lietuvoje kasmet iš gyvenimo pasitraukia iki 60 moksleivių.

Rašoma, kad daugelis šalies mokyklų, ypač rajonuose, įvykus savižudybei, nesulaukia tinkamos psichologinės pagalbos, o centro specialistų teigimu, laiku nesuteikta vadinamoji postvencinė pagalba mokyklos bendruomenei padidina pakartotinos savižudybės riziką.

Iš dalies problemą esant pripažįsta ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, kurios specialistai sulaukia pagalbos prašymų iš rajonų mokyklų. Nors teikti psichologines konsultacijas rajono mokyklų bendruomenėms uostamiesčio tarnyba neprivalo ir neturėtų to daryti, vis dėlto psichologų komanda ne kartą važiavo į kaimus ir konsultavo mokyklų bendruomenes, išgyvenančias dėl netekties.

Kadangi psichologinės pagalbos mokyklai, kai joje įvyksta savižudybė, sistema neveikia iki šiol, rajoninių mokyklų vadovai dienraščiui prisipažino, kad problemą bandytų spręsti „iš bendro išsilavinimo.“

Kaimai ministrams nerūpi

„Šių metų sausį JPPC krizių įveikimo komanda atsiliepė į vienos rajono mokyklos pagalbos šauksmą dėl psichologinės pagalbos po mokinio savižudybės. Mokyklos direktorius pirmiausia pagalbos kreipėsi į atsakingas institucijas – rajono švietimo skyrių, Pagalbos mokiniui ir mokyklai centrą, Psichikos ir sveikatos centrą bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau nė viena iš šių institucijų negalėjo mokyklai suteikti tokioje krizinėje situacijoje būtinos paramos,“ – teigiama JPPC rašte.

Centras ragina aukščiausias šalies valdžios institucijas atkreipti dėmesį į problemą ir ieškoti realių sprendimo būdų, nes Valstybinė savižudybių prevencijos programa, patvirtinta 2003 metais, baigėsi 2005-aisiais, ir jokio jos tęstinumo iki šiol nėra.

Visame pasaulyje suaugusiųjų ir nepilnamečių savižudybių skaičiumi garsėjančioje Lietuvoje nėra jokio oficialaus dokumento arba tvarkos, nurodančios, kaip mokyklai elgtis patyrus krizę.

Dvi ministerijos – Sveikatos apsaugos (SAM) ir Švietimo mokslo (ŠMM) – taip ir nesusitaria, kurios kompetencijoje yra šios problemos sprendimas.

Kol ministerijos svarsto, JPPC direktorius Paulius Skruibis sako, kad laiku nesuteikus postvencinės pagalbos mokykloms, savižudybių rizika didėja, nes konsultuojant nusižudžiusio nepilnamečio bendraklasius ir mokyklos draugus paaiškėja, kad ne vienas iš jų galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo arba jau yra bandęs tai daryti.

Žino iš bendro išsilavinimo

Kai kurios Klaipėdos rajono mokyklos „Vakarų ekspresui“ tvirtino, jog nurodymai „iš aukščiau“ kaip elgtis mokyklai, kai joje įvyksta savižudybė, labai padėtų, nes patyrę sukrėtimą pedagogai, o ir direktoriai gali pasimesti. Buvo ir manančiųjų, kad dar viena „popierinė“ arba „žodinė“ tvarka tik trukdytų mokyklos valdžiai deramai sureaguoti į į nelaimę.

„Pirmiausia skambinčiau į Gargždus, jie turi psichologinę tarnybą. Niekas mums apie tai nekalbėjo, todėl iš bendro išsilavinimo žinau, jog vaikams reikėtų specialistų pokalbių,“ – kalbėjo Priekulės I. Simonaitytės mokyklos vadovas Antanas Alčauskis.

„Nemanau, kad pasimestume – mūsų bendruomenė nedidelė. Iškart kreipčiausi į mokyklos psichologę, o dar viena programa jokios naudos neduotų. Tų programų be skaičiaus prirašyta, bet praktinės naudos – jokios. Jaučio odos priraitytos apie narkomanijos prevenciją, bet ar kas nors gerėja? Jeigu bėda atsitiktų, suveiktų žmogiškasis faktorius – manau, kad ir be ministerijų patarimų mokytojai suteiktų deramą psichologinę pagalbą vaikams,“ – įsitikinusi Vėžaičių mokyklos direktorė Saulė Rudaitytė.

Dovilų pagrindinės mokyklos vadovas Arūnas Grimalis kalbėjo, kad oficialus dokumentas, kaip elgtis krizės atveju, nepamaišytų, nes iškart būtų aišku, kaip suteikti psichologinę pagalbą iš gyvenimo pasitraukusio vaiko bendraamžiams.

Uostamiestis susitvarko

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis prisiminė ne vieną atvejį, kada specialistų komanda skubėjo į kaimo mokyklas.

Pernai tarnybos psichologai pagalbą suteikė dviem rajono mokykloms, kuriose nusižudė moksleiviai.

„Net negalima abejoti, ar konsultacijos yra būtinos. Su vaikais psichologai dirbo ne vieną valandą, kalbėjosi ir su pedagogais. Po to kilo būtinybė teikti atskiras konsultacijas, moksleiviai važiavo ir į Klaipėdą. Net nežinau, kaip mus susirado Plikių mokyklos direktorius, pagalbos skambučių iš rajonų sulaukiame ir daugiau. Esame miesto tarnyba, ir turėtume dirbi miesto ribose, tačiau negalime atsakyti, kai prašo pagalbos. Matyt, nežino, į ką dar galėtų kreiptis,“ – svarstė V. Karvelis.

Jį nustebino JPPC specialistų teiginys, esą Lietuvos mokyklos nesulaukia tinkamos pagalbos įvykus savižudybei. Tokios bėdos Klaipėdoje nėra, tikino V. Karvelis. Visos uostamiesčio kilus būtinybei kreipiasi į tarnybą, kuri formuoja specialistų komandą ir skuba suteikti pagalbą.

Vietoj išvadų

Dienraščio klausimą, kodėl Lietuvoje nebuvo pratęsta savižudybių prevencijos programa, SAM atstovai patarė užduoti Valstybiniam psichikos sveikatos centrui. Šio vadovė mums aiškino, kad to derėtų paklausti ŠMM atstovų.

Šios ministerijos ryšių su visuomene skyriaus specialistė tikino, kad programa bus tęsiama, o rekomendacijos, kaip mokykloms elgtis krizės atveju, yra paruoštos ir jas turėtų žinoti mokyklų vadovai.

Nė vienas kalbintas Klaipėdos rajono mokyklų direktorius apie ŠMM patarimus tikino nieko negirdėjęs.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.