Per pirmąjį šių metų mėnesį Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje ištuokų registruota tris kartus daugiau negu santuokų. Nors tikėtina, kad vasarą santuokų vėl padaugės, tačiau aišku, jog daugiau nei pusė susituokusiųjų šeimos neišsaugos.
Santuokų statistikos duomenys kasmet vis liūdnesni. Didesnė pusė, o nepatvirtintais duomenimis net septyniasdešimt procentų susituokusiųjų netrukus vėl išsiskiria. Pastaraisiais metais itin padaugėjo tais pačiais metais ir susituokusių, ir išsiskyrusių porų – kartu pagyvenama vos keletą mėnesių. Nors teisėjai tokių porų nenori išskirti, siūlo pagyventi kartu bent metus, tačiau jas perkalbėti pavyksta retai.
Miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Girdvainienė teigia, jog dabar santuokų per metus būna vos dviem šimtais daugiau negu ištuokų. „O šie metai prasidėjo itin liūdnai. Sausį įregistravome 49 ištuokas, o per tą laiką susituokė tik 17 porų, – sako J.Girdvainienė. – Vasarą, be abejo, vestuvių bus daugiau, tačiau skyrybų vargu ar sumažės”.
Kaimuose skiriasi kas antra pora
Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė prisimena, kad anksčiau santuokų statistika buvo kitokia. „Dar 1991 metais susituokė 1446 panevėžiečiai. Ištuokų tuo metu buvo registruota 504. Tačiau netrukus padėtis pradėjo keistis – santuokų mažėti, o ištuokų daugėti, – sako J.Girdvainienė. – Praėjusiais metais mieste susituokė 662, o išsituokė 401 pora”.
Kaimo gyventojai taip pat nelinkę išsaugoti šeimų. Kaip teigia rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Palmyra Liolienė, per 2006 metus sutuoktos 205 poros, o ištuokas registravo 106. 2004-aisiais susituokė 179, išsituokė 115. „Tik šiemet ištuokų registravome dar nedaug, – sako vedėja. – Sausio mėnesį susituokė 11, o išsituokė 5 poros”.
Tik teismas
Nuo 2001-ųjų liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, metrikacijų skyriai ištuokas tik registruoja. Santuoką nutraukti gali tik teismas. Į civilinės metrikacijos skyrius dar ir dabar dažnai kreipiasi vaikų neturintys ar juos jau užauginę sutuoktiniai ir prašo nutraukti santuoką. „To padaryti mes nebegalime, dabar dėl bet kurios santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą, – sako J.Girdvainienė. – Kai santuoka nutraukiama, teismas mums atsiunčia dokumentus ir mes ištuoką iš karto registruojame. Atsiimti ištuokos liudijimo buvę sutuoktiniai kartais užsuka tik po kelerių metų, – kai sumano registruoti antrą santuoką. Pirmi dažniausiai ateina ištuokos iniciatoriai”.
Už ištuokos liudijimą reikia sumokėti 15 litų. Tačiau tiems, kurių santuoka buvo nutraukta anksčiau, galiojus kitiems įstatymams, tenka mokėti tokią sumą, kokią nustatė teismas. Rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja P.Liolienė sako, kad atėję atsiimti ištuokos liudijimo vyrai paprastai būna šnekesni, išsako skyriaus darbuotojoms visas savo nuoskaudas, išgyvenimus. Ir dažnai netrukus vėl grįžta – registruoti naujos santuokos.
Civilinės metrikacijos skyriuos registruojamos ir užsienyje išsituokusių piliečių ištuokos. „Pernai registravome JAV ir Vokietijoje išskirtų porų ištuokas”, – sako P.Liolienė.
Iniciatorės – moterys
Panevėžio apylinkės teismo teisėja Birutė Jonaitienė sako, kad skyrybų iniciatorės dažniausiai būna moterys. Jos nebenori saugoti santuokos, nes vyrai nesugeba išlaikyti šeimos, girtauja, smurtauja. Dažnos skyrybų priežastys – neištikimybė, pavydas. „Visada siūlau poroms susitaikyti, tam skiriamas terminas net iki pusės metų. Tačiau ateinantieji į teismą dažniausiai jau būna apsisprendę ir net per nustatytą laiką nesusitaiko”, – teigia teisėja.
Skyrybų proceso metu nagrinėjami ir kiti svarbūs šeimos klausimai – turto dalybos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas. Besiskiriančiųjų amžius – labai įvairus, tačiau dažniausiai tai 30-40 metų žmonės. Nors retai, bet pasitaiko ir ilgus metus drauge išgyvenusių, vaikus užauginusių porų skyrybų. Pastaraisiais metais labai padaugėjo besiskiriančių jaunų žmonių.