Prekybininkai ir tiekėjai tebekalba skirtingomis kalbomis

Gamybininkai pageidauja įstatymų apsaugos nuo didžiųjų prekybos centrų diktato, nors šie teigia dirbantys rinkos ekonomikos sąlygomis

Nebe pirmus metus nesutariantys stambieji prekybininkai ir tiekėjai vėl sodinami prie bendro diskusijų stalo. Nors besitęsiantys konfliktai niekam nėra naujiena, esamą padėtį dar kartą pasiryžo įvertinti Ūkio ministerija, kuri pasišovė tapti įsisenėjusio konflikto tarpininke.

Atsiskaitymo terminai ilgėja

Ūkio ministerijoje organizuotas susitikimas vakar vyko už uždarų durų. Po beveik dviejų valandų vykusios diskusijos konstatuota tai, kas jau seniai žinoma – prekybininkai ir tiekėjai sunkiai randa bendrą kalbą: gamybininkai skundžiasi esą terorizuojami, o didieji prekybos tinklai savo argumentus dangsto rinkos ekonomikos sąlygomis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad gamybininkai ir tiekėjai jau seniai pageidauja aiškesnių santykių.

„Susipažinę su šių metų sutartimis, kurias siūlo prekybininkai, matome, kad situacija dar labiau pablogėjo. Vienas šalies prekybos tinklas į sutartį įrašė, kad su tiekėju už prekes bus atsiskaitoma per 80 dienų. Tai reiškia, kad, augant infliacijai, po 80 dienų tiekėjas gaus žymiai mažesnę pinigų sumą. Per tiek dienų galima surinkti daug daugiau pinigų ir atidaryti parduotuvę. Taigi akivaizdu, kad verslo plėtra vykdoma tiekėjų sąskaita“, – įrodinėjo D.Arlauskas.

Smulkieji verslininkai tikisi sulaukti valdžios pagalbos gerinant sąlygas, kad rinkoje galėtų steigtis ir mažesnės parduotuvės.

„Pastarųjų trejų metų statistika liudija, kad mažų parduotuvių toliau mažėja. Kai mažėja nedidelių parduotuvių, mažėja ir smulkių tiekėjų. O stambūs prekybos centrai ekonomiškai nėra suinteresuoti turėti daug smulkių tiekėjų“, – teigė D.Arlauskas.

Sąlygos primena diktatą

Panašius argumentus vakar išsakė ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ pirmininko pavaduotoja Elena Paviržienė. Bene dažniausiai konfliktai tarp prekybininkų ir tiekėjų kyla dėl atsiskaitymo laikotarpio.

„Prekybos tinklai sutaria su žemės ūkio produkcijos gamintojais atsiskaityti per 30 dienų, tačiau atsiskaito po 40, 50, 60, o kartais ir po 90 dienų. Tokie mokėjimų atidėjimai prekybininkams suteikia dideles apyvartines lėšas ir jiems nereikia imti kreditų. O gamybininkai priversti skolintis iš bankų ir mokėti palūkanas“, – dėstė asociacijos atstovė.

Anot E.Paviržienės, stambieji prekybininkai sutinka su tiekėjais pasirašyti sutartis keldami dar daugiau sunkiai suprantamų sąlygų. Viena jų – reikalavimas produkciją apdrausti tik konkrečiai nurodytoje draudimo kompanijoje arba iš anksto sumokėti solidaus dydžio vadinamąjį marketingo mokestį.

E.Paviržienė pripažino, kad iki šiol prekybininkams ir tiekėjams sunkiai sekasi susitarti, o prekybos tinklų siūlomos sąlygos primena diktatą. Valstybinių institucijų šie konfliktai nepasiekia, nes gamybininkai bijo skųsti prekybininkus, su kuriais reikės dirbti: „Prekybininkai bet kada gali pareikšti nepriimantys prekių į parduotuves. Tokiu atveju gamybininkai subankrutuos. Tiekėjai stengiasi nekonfliktuoti ir taikstosi.“

Smulkieji verslininkai tikisi, kad pavyks inicijuoti įstatymų pataisas, kurios reglamentuotų trumpesnį atsiskaitymo laiką. Tiekėjai laukė stambiųjų prekybininkų rengiamo Geros verslo praktikos kodekso, tačiau praėjo metai, o šis dokumentas nėra užbaigtas.

Įstatymai nepažeidžiami

Tuo tarpu didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigė per metus taip ir nesulaukę nė vieno tiekėjų asociacijų pasiūlymo, kaip gerinti prekybininkų ir gamybininkų santykius.

Valdas Sutkus, Prekybos įmonių asociacijos direktorius, įrodinėjo, kad tiekėjai tikrai nėra diskredituojami, o prekybos tinklų koncentracija Lietuvoje – viena mažiausių Europoje.

„Klausimus kelia tik tam tikri tiekėjai, tačiau taip ir nėra aišku, ko norima iš prekybininkų. Konkurencijos taryba patvirtino, kad prekybos tinklai nepažeidžia konkurencijos įstatymų. Kadangi klausimas yra mistinis, tai atrodo, kad tokios populistinės idėjos tyčia keliamos prieš rinkimus“, – svarstė V.Sutkus, nemanantis, kad prekybininkų ir tiekėjų santykiai prastėja.

Visos iki šiol kilusios problemos, V.Sutkaus teigimu, išsprendžiamos tariantis tarpusavyje: „Diskutuojame apie tiekimo ir atsiskaitymo terminus, produkcijos kokybę. Yra teisės aktai, kurie pakankamai gerai reguliuoja tarpusavio verslo santykius. Tačiau iki šiol nė viena valstybės institucija nėra gavusi iš tiekėjų aiškiai suformuluotų problemų. Sunku diskutuoti, kai neaišku, kokio masto yra problema.“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius svarstė, kad galbūt tiekėjai nepasitenkinimą kelia dėl to, kad prekybos tinklai griežtina produkcijos kokybės reikalavimus.

Smulkiajam verslui siūloma „ne siekti grįžti prie kioskų laikų“, o steigti specializuotas maisto prekių parduotuves, kur vartotojai galėtų rasti išskirtinius, tačiau brangesnius gaminius.

Problemos identifikuojamos

Prekybininkų ir tiekėjų ginčų klausęsis ūkio ministras Vytas Navickas pripažino, kad vargu ar įmanoma įstatymiškai sureguliuoti prekybininkų ir tiekėjų santykius, tačiau vis tiek buvo nuspręsta į šį klausimą „dar kartą įsigilinti ir identifikuoti problemas“.

„Galbūt per konkurencijos reguliavimo prizmę būtų galima įvesti taisykles, kad šį procesą labiau stebėtų Konkurencijos taryba. Gal net ir verslininkams nesikreipiant tiesiogiai į Konkurencijos tarybą, ši institucija galėtų sutartyse pastebėti diskriminuojančias nuostatas“, – svarstė V.Navickas.

Esamos padėties ūkio ministras pernelyg nedramatizuoja. Jis davė suprasti, kad prekybininkai su tiekėjais konfliktus galėtų išsiaiškinti „civilinių santykių ribose“.

„Tai yra privačių subjektų tarpusavio susitarimo santykiai, kurių neturėtų reguliuoti valstybė. Tačiau ir šie civiliniai santykiai yra reglamentuojami, yra įteisintas nediskriminavimo, lygiateisiškumo principai. Manyčiau, kad ir Konkurencijos taryba, atsakinga už lygiateisiškumo versle priežiūrą, turėtų būti aktyvesnė“, – dėstė V.Navickas.

Ministras teigė išgirdęs iš prekybininkų pažadą, kad šie baigs rengti Geros verslo praktikos kodeksą, kurį turėtų pasirašyti keturi didieji prekybos tinklai.

V.Navickas tikisi, kad šiame kodekse atsiras vietos ir šiuo metu diskutuojamiems klausimams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.