Dėl valdžios neprižiūrėtų gatvių žalojama žmonių sveikata, tuštėja PSDF, „Sodros” ir draudimo bendrovių kišenės
Pašalus ir gatvėms bei šaligatviams vėl tapus kone čiuožyklomis, traumas patyrę žmonės keikia valdžią ir kelininkus. Valdžia dažniausiai teisinasi, kad trūksta lėšų visoms gatvėms prižiūrėti ir jas barstyti smėliu.
Toks trumparegiškas požiūris žmonėms kainuoja prarastą sveikatą, o valstybei atsieina kur kas brangiau nei gatvių priežiūra. Dėl patirtų traumų netekusiems darbingumo žmonėms iš tos pačios valstybės biudžeto kišenės apmokami nedarbingumo pažymėjimai. „Kišenes” priverstos pakratyti ir draudimo bendrovės: prasidėjus šalčiams dėl nelaimingų atsitikimų jų išmokos dėl patirtos žalos sveikatai išauga labai smarkiai.
Daugėja išmokų dėl traumų
„Prasidėjus šalčiams nelaimingų atsitikimų draudimo žalų skaičius dėl slidžių šaligatvių ar kelių išauga dešimtadaliu, o kasmet draudimo nuo nelaimingų atsitikimų žalų skaičius ūgteli penktadaliu. Vis daugiau žmonių nori apsidrausti nuo nelaimių, – teigia UADB „ERGO Lietuva” Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. – Šaltuoju metų laiku per mėnesį mūsų bendrovė gauna apie 190 pranešimų apie traumas. Tai daugiau nei 6 įvykiai per dieną. Dažniausiai žmonės praneša apie raiščių patempimus ar plyšimus, kojų ir rankų lūžius, smegenų sutrenkimus.”
A.Pilčico teigimu, daugiausia susižaloja vaikai ir darbingo amžiaus žmonės, kadangi jie daug keliauja, vaikšto, važinėja. Vidutinė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų žalos suma žiemą siekia 1000 litų.
Uždarosios akcinės bendrovės „SEB VB gyvybės draudimas” ekspertė Elena Mockevičiūtė beveik kasdien susiduria su atvejais, kai bendrovės klientai kreipiasi išmokų dėl patirtų traumų. „Žiemos mėnesiais, palyginti su vasaros, išmokų dėl traumų padidėja apie 15 procentų”, – sakė E.Mockevičiūtė.
Uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas” vadovas D.Valteris mano, kad Vakarų šalyse visuomenė pilietiškesnė ir dėl valdžios kaltės (nenuvalytų ir slidžių gatvių) patyrę traumas reikalauja miesto valdžios atlyginti sveikatai padarytą žalą.
Draudimo bendrovės vis dažniau kreipiasi į savivaldybes ir jų įmones, mėgindamos išsireikalauti dėl duobių gatvėse jų klientų automobiliams padarytos žalos, tačiau to dar nedaro dėl žmonių sveikatai padarytos žalos.
„Tokios praktikos netaikome, nes išmokos dėl traumų dažniausiai būna apie 100-500 litų. Todėl administravimas šių žalų kainuotų brangiau”, – sakė bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas” vadovas D.Valteris.
Žala turtui svarbesnė
Pretenzijas dėl susižalojimų žmonės reiškia ne tik draudimo bendrovėms.
„Vis dažniau žmonės dėl nuostolių atlyginimo kreipiasi į tuos asmenis, kurie kalti dėl jų nelaimės – laiku nenukasė sniego nuo savo kiemo, nepasirūpino slidžiais laiptais, – teigia UADB „ERGO Lietuva” departamento direktorius Audrius Pilčicas. – Pavyzdžiui, paslydus parduotuvėje ant laiptų ir susilaužius koją, galima reikalauti pastato valdytojo ne tik padengti gydymo išlaidas, bet ir sumokėti dėl žalos negautas pajamas. Pretenzijas dėl žalos galima pateikti ne tik pastato savininkui, bet ir nuomininkui ar net subnuomininkui. Visos šios aplinkybės lemia, kad per praėjusius metus gerokai ūgtelėjo nuo tokių pretenzijų saugantis asmens arba įmonės civilinės atsakomybės (CA) draudimas. Asmens CA draudimas augo beveik 60 proc., o įmonių CA draudimas šoktelėjo 23 proc.”
A.Pilčico teigimu, vis dar dažniausiai kreipiamasi ne dėl patirtos žalos sveikatai, bet dėl žalos turtui. Pavyzdžiui, nuo stogo nukritus varvekliui ir apgadinus automobilį.
Draudikai prognozuoja, kad ateityje turėtų gerokai išaugti besikreipiančiųjų dėl žalos sveikatai skaičius. Tai paskatins ne tik drausti savo civilinę atsakomybę, bet ir atidžiau prižiūrėti valdomus pastatus: laiku nukasti kiemus, pabarstyti slidžius laiptus ar nuo stogo nuvalyti varveklius.
Nors kauniečiai keiksnoja miesto valdžią dėl slidžių gatvių ir šaligatvių, tačiau dar nė vienas nesikreipė reikalaudamas, kad Savivaldybė atlygintų sveikatai padarytą žalą.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė teigė, kad tokio precedento dar nėra buvę.
„Ne tik tokio pobūdžio bylų neturėjome, bet nebuvo net jokio prašymo atlyginti žalą dėl gatvėje sulaužytos rankos ar kojos”, – sakė R.Šimkaitytė.
Pigiau centais nubarstyti Laisvės alėją
Žiemos mėnesiais, kai gatvėse slidu, į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punktą kasdien kreipiasi apie pusantro šimto žmonių.
„Dažniausiai žmonės patiria traumas griuvę slidžiame kelyje. Tenka suteikti pagalbą dėl lūžusių riešų, žastų, šlaunikaulių, – teigė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto (poliklinikos) vedėjas Raimondas Kunickas. – Vyresnio amžiaus žmonės dėl retėjančių kaulų pažeidžiamesni ir jų kaulų lūžiai būna sudėtingesni: dažnai juos tenka guldyti į ligoninę ir operuoti. Jaunesniems suteikiame pagalbą ir dažniausiai jie gydomi ambulatoriškai.”
Per tris žiemos mėnesius ligoninėje apsilanko beveik 10 tūkstančių gyventojų, slidžiose gatvėse patyrusių įvairias traumas.
R.Kunicko teigimu, didžiosios dalies traumų būtų galima išvengti, jei gatvės visada būtų valomos, o šaligatviai pabarstyti smėliu.
Ligoninės direktoriaus Skirmanto Juozo Paukščio teigimu, traumas patyrusių ligonių gydymas valstybei kainuoja labai brangiai.
Jo teigimu, jei būna sudėtingas lūžis ir ligonį tenka guldyti į stacionarą, valstybei jo viena diena gydymo gali kainuoti nuo 1100 iki 3700 litų. Už Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkte suteikiamą ambulatorinę pagalbą patyrusiems traumas žmonėms valstybė gydymo įstaigai šaltuoju metų laiku vidutiniškai kasdien sumoka apie 10 tūkstančių litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Dar daugiau pinigų išmoka „Sodra” dėl traumų nedarbingumo netekusiems žmonėms.
„Pigiau būtų pabarstyti Laisvės alėją centais, kad nebūtų slidu, nei gydyti traumas patyrusius žmones. Mūsų kelininkai žiemą nustemba, kad ėmė ir pasnigo. Gatvių būklė tragiška”, – sakė S.J.Paukštys.
Gyventojai piktinasi
Penkiasdešimtmetė Eugenija paslydo gatvėje ir susilaužė dešinę ranką. Moterį gydantis ortopedas traumatologas Artūras Šulnius ir Traumatologijos punkto vedėjas R.Kunickas teigė, kad tokias traumas gydyti tenka ilgai.
Eugenija nėra apsidraudusi savo sveikatos, todėl dėl traumos kurį laiką netekusi darbingumo ir dalies pajamų, pinigų gaus tik iš „Sodros”, kuri jai apmokės nedarbingumo pažymėjimą.
Žmonės piktinasi miesto valdžios neprižiūrimomis gatvėmis ir tvirtina, kad tai daryti valdžią turbūt privers tik ieškiniai teismuose dėl atlyginimo sveikatai padarytos žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Sodros” Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bakanienė patvirtino: kai tik gatvės slidžios, daugiau išmokama „Sodros” lėšų dėl žmonių patirtų traumų.
„Slidumas gatvėse visada atsiliepia ir žmonių sveikatai, ir valstybės kišenei, – sakė J.Bakanienė. – Už patirtą traumą kelyje į darbą ar iš jo nedarbingumo pažymėjimas apmokamas 100 procentų. Nuo šių metų sausio 1 užregistruotas 61 nelaimingas atsitikimas kelyje į darbą ar iš jo. Beveik 40 iš jų įvyko dėl slidaus kelio. Nėra ko stebėtis, kai, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje sausio pabaigoje keletą rytų iš eilės teko eiti kaip stiklu.”
„Sodros” Kauno skyriuje pernai užfiksuoti 477 nelaimingi atsitikimai gatvėje. Didelė dalis jų – dėl slidžių gatvių. Dėl nelaimingų atsitikimų žmonėms pernai išmokėta 9 milijonai 80 tūkstančių litų.