Klaipėdą švedai linkę aplenkti

Švedijoje labiau nei Lietuva pažįstamos kaimyninės mūsų šalys: Latvija, Estija ir Lenkija.

Į jas skandinavai vyksta ir apsipirkti.

Pirkti buitinės technikos skandinavai vyksta net į Angliją ir Prancūziją, alkoholio ir cigarečių – į Vokietiją, tačiau Lietuvą aplenkia.

Paprastiems švedams Lietuva – iki šiol yra nežinoma žemė, nors tarp šalių nebe pirmus metus skraido lėktuvai ir plaukioja keltai.

Informacija klaidina

Apsipirkti Lietuvoje švedų netraukia, nes čia, jų supratimu, – pakankamai aukštos kainos, prastas susisiekimas, be to, labai trūksta reklamos apie mūsų šalį.

„Lietuvos Švedijoje nesimato. Latvija ir Estija ten reklamuojamos ant kiekvieno kampo. Į šias šalis švedai vyksta ir apsipirkti, atlikti grožio procedūras.

Apie Lietuvą švedų spaudoje pasirodo tik vienas kitas straipsnis ir tai neretai neatitinkantis tikrovės. Pavyzdžiui, kad pigiausias viešbutis Lietuvoje kainuoja 600 kronų“, – pasakojo įmonės „Lietuva Contact Sverige“ savininkė Aušra Mendelė, padedanti švedams ir lietuviams užmegzti verslo kontaktus.

A.Mendelė sakė, kad švedai vengia važiuoti į Lietuvą gal ir todėl, kad jiems atrodo nepakankamai patogus susisiekimas keltais.

Pašnekovė abejoja, ar švedai važiuotų į Lietuvą pirkti buitinės technikos, avalynės arba drabužių.

Čia šios prekės švedams neatrodo pigios. Esą kaip tik mieliau lietuviai Švedijoje perka drabužius, kur jie kokybiškesni ir pigesni, ypač per išpardavimus.

„Švedai čia perka tai, kas pagaminta Lietuvoje ir yra rankų darbo: tekstilės, kalvystės, keramikos ar juvelyrinius dirbinius. Jie Lietuvoje pigesni“, – vardijo A.Mendelė.

Rūkalų – į Vokietiją

Švedijos garbės konsulas Klaipėdoje Joakimas Bernhardsonas taip pat mano, kad susisiekimas tarp Švedijos ir Lietuvos dar nepakankamai geras, kad švedai sėstų į keltus ir plauktų į Lietuvą apsipirkti.

Ne visi švedai žino net ir tai, kad tarp Lietuvos ir Švedijos plaukioja keltai.

Prekių kainos Lietuvoje, konsulo nuomone, taip pat ne itin patrauklios.

Pasak J.Bernhardsono, tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje avalynės ir drabužių kainos yra panašios, o kai kuri buitinė technika Skandinavijoje yra net pigesnė.

„Lietuvoje pigesnis tabakas ir alkoholis. Tačiau dar pigiau šių prekių švedai įsigyja Vokietijoje. Klaipėdoje pigesnis maistas, bet abejoju, ar vien dėl jo plūstų švedai. Švedus sudomintų Lietuvoje gerokai pigesnės SPA ir kitokios grožio, taip pat okulistų, odontologų bei kitų medikų paslaugos. Švedai vyktų ir į didžiuosius prekybos centrus, jeigu jie būtų labiau išreklamuoti“, – mano konsulas.

Keltai – patogūs

Bendrovės „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys neigė, kad Lietuvos susisiekimas keltais su Vokietija ar Švedija yra prastas.

Tarp šalių kursuoja ro-pax tipo keltai, skirti gabenti kroviniams, tačiau pritaikyti ir keleiviams.

Pasak V.Klumbio, šie keltai patogumu nenusileidžia grynai keleiviniams, tokiems kaip bendrovės „Tallink“, plukdantiems keleivius iš Rygos į Stokholmą.

Anot V.Klumbio, kelionė šiais keltais taip pat trunka neilgai, o reisai – pakankamai dažni.

Tarp Klaipėdos ir Karlshamno (Švedijoje) laivai plaukioja šešias dienas per savaitę ir iš vieno uosto į kitą atplaukia per 14 valandų.

Tarp Klaipėdos ir Vokietijos keltai taip pat kursuoja šešis kartus per savaitę. Iš Klaipėdos į Kylį (Vokietijoje) keltai atplaukia per 20, į Zasnicą – per 18 valandų.

Vietų keleiviams dažniausiai trūksta per didžiąsias metų šventes, kai užsienyje dirbantys lietuviai skuba namo, ir vasarą, kai padaugėja turistų. Kitais metų laikais vietų keltuose yra pakankamai.

Trūksta reklamos

Bendrovės „DFDS Lisco“ Keleivių rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas neigė, kad atvykti keltais į Klaipėdą apsipirkti švedai nenori, nes kelionė mūsų keltais – brangi.

Iš Klaipėdos į Karlshamną plukdančių keltų kainos beveik nesiskiria nuo bendrovės „Tallink“.

Keltų, plukdančių keleivius į Švediją iš Lenkijos, bilietai yra net brangesni už plukdančius iš Lietuvos. Todėl vis daugiau keleivių keliauja ne iš Lenkijos, o iš Lietuvos.

V.Klumbys sakė, kad švedų, atplaukiančių į Lietuvą, kasmet daugėja, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Tai lemia reklamos apie mūsų šalį stygius.

„Reikia geresnės valstybinės politikos, pristatant Lietuvą kitose šalyse. Kol kas Skandinavijoje trūksta informacijos apie mūsų šalį: ką čia galima pamatyti ar įsigyti. Verslininkai apie Lietuvą žino pakankamai. Tačiau norėtųsi, kad į mūsų šalį važiuotų ir paprasti žmonės. Kol kas skandinavai apsipirkti dažniau važiuoja į Vokietiją“, – pastebėjo V.Klumbys.

Pasak V.Klumbio, keleivių, iš Švedijos vykstančių keltais į Lenkiją ir Latviją, proporcija yra panaši, kaip ir į Lietuvą. Švedų keleivių tėra apie 20 proc.

Tik į Estiją švedai plūsta labiau, nes estai, siekdami pritraukti daugiau skandinavų, parduoda gerokai pigesnius keltų bilietus į savo šalį.

Tačiau iš Talino į Stokholmą keltai plukdo dukart brangiau.

Lietuvoje per brangu

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė, kad švedus pritraukti padėtų atnaujinta keltų linija tarp Klaipėdos ir Stokholmo, kurios atsisakyta, nes ji nebuvo pelninga.

R.Savickienė nesutinka, kad reklamos apie Lietuvą trūksta. Esą jos kaip tik daugėja. Į Klaipėdą kviečiami arba savo noru atvyksta įvairių šalių žurnalistai, kurie rašo apie mūsų šalį.

Be to, Lietuva bando prisistatyti turizmo parodose. Pernai mūsų šalis prisistatė Geteborge.

„Latvija ir Estija yra žinomesnės gal todėl, kad šios šalys anksčiau suformavo turizmo politiką, sukūrė apie save filmukus“, – sakė R.Savickienė.

Pašnekovė teigė, kad į Klaipėdą kasmet atvyksta vis daugiau turistų. 2004 m. turistų padaugėjo 3,4 karto, 2005 m. – 49 proc. pernai – dar 15 procentų. Turistų daugėja ne iš kaimyninių, o iš tolimesnių šalių. Klaipėda domisi žmonės net iš Pietų Korėjos, Izraelio, Čekijos.

Tačiau R.Savickienė pripažino, kad daug pinigų Klaipėdoje turistai nepalieka. Nes apsipirkti pas mus pakankamai brangu.

Traukia „Akropolis“

Dažniausiai apsipirkti į Klaipėdą atvyksta tik kaimynai iš Latvijos ir Kaliningrado srities. Juos čia vilioja turgus bei prekybos ir pramogų sostinė „Akropolis“.

Klaipėdos prekybos ir pramogų sostinės „Akropolis“ valdytojas Ovidijus Zibalis pasakojo, kad latviai ir Kaliningrado srities gyventojai apsipirkti atvažiuoja ir autobusais.

Pasitaiko „Akropolyje“ sutikti ir skandinavų bei vokiečių, kurie dažniausiai čia atvyksta vasarą.

Pasak O.Zibalio, užsieniečiai „Akropolyje“ palieka nemažas sumas pinigų, ypač lapkritį ir gruodį, kai ieško dovanų. Šiuo metu užsieniečiai daugiausiai perka drabužius ir avalynę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.