Festivalyje „Ten būti čia” – garsioji trijulė

Geriausi Oskaro Koršunovo teatro spektakliai rodomi Klaipėdoje – vasario 7-ąją prasidėjęs OKT / Vilniaus miesto teatro mini festivalis uostamiestyje iki kovo 27-osios klaipėdiečiams pristatys septynis spektaklius.

Festivalis „Ten būti čia“ startavo trečiadienį – Klaipėdos koncertų salėje klaipėdiečiams pirmą kartą buvo parodyta B.Mar ir A.Kučinsko kamerinė „Grimo opera“, o vakar Žvejų rūmų mažojoje salėje uostamiesčio publika pamatė premjerą – spektaklį „Kartu“ pagal D.Čepauskaitės pjesę „Pupos“.

Trys didieji OKT spektakliai, taip vadinama populiarioji trijulė, bus rodomi Žvejų kultūros rūmų didžiojoje salėje: vasario 18-ąją 17 val. į sapnų pasaulį nusives „Vasarvidžio nakties sapnas“, 21-ąją 18 val. prisiminsime kitą nemirtingą V. Šekspyro šedevrą – „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją“, o vasario 23-iąją 18 val. scenoje siautės velniška „Meistro ir Margaritos“ kompanija.

„Vasarvidžio nakties sapnas“

Dažnai be saiko puošniai interpretuojamą Šekspyro pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ O. Koršunovas „pastatė ant lentos“. Tiesiogine žodžio prasme. Vietoje įprasto scenovaizdžio ir kostiumų pasirinkęs medinę plokštę, režisierius mankština žiūrovų vaizduotę. Lentos imituoja teatro uždangą, vaidybos pakylą, miesto sieną ir rūmų mūrą, medžių tankmę ir miško paklotą… Aktoriai su entuziazmu demonstruoja akrobatinius triukus ir skaldo pokštus.

Kartu su spektaklio herojais žiūrovas klaidžioja jausmų, sapnų ir vaizduotės labirintais, iš Vakarų – į Rytus, iš antikos – į modernų pasaulį, iš asketiškų viduramžių – į juslingąjį Renesansą, iš pirmykščių ritualų – į civilizacijos glėbį…

Visa, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, žiūrovų akyse virsta neįtikima ir stebuklinga.

„Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“

Žvejų rūmų scenoje siaus baltų miltų pūga, ženklinanti šeimų tradicijų ir barnių paisyti laiko neturinčią aistringą Romeo ir Džuljetos meilę. Tarpusavyje kariaujančias Montekių ir Kapulečių šeimas režisierius pavertė konkuruojančiomis kepyklomis. „Mane domina meilė, kuri gimsta ir skleidžiasi neapykantoje, karo atmosferoje“, – sakė O. Koršunovas, šaltakraujiškai pavertęs peilius kalavijais, padėklus – neštuvais, šaukštus – laidotuvių puokštėmis, suporavęs juos mirties šokiui.

Meilės istorija rutuliojasi taip greitai, kad Romeo ir Džuljeta neturi laiko laukti dviejų šeimų susitaikymo. Vaikų nekantrumas tik pagreitina katastrofą, kurią užprogramavo neapykantos tradicija. Bet miršta jie ne vieni – visas pasaulis, abu klanai miršta su jais. „Šiame spektaklyje man svarbiausia yra meilė. Galbūt šią istoriją reikėtų permąstyti iš naujo ir suprasti, kaip ji gali mus išgelbėti“, – yra sakęs režisierius.

„Meistras ir Margarita“

Spektaklyje „Meistras ir Margarita“ pagal Michailo Bulgakovo šedevrą klasika nustoja buvusi muziejine vertybe. Režisierius sukūrė užburiantį vaidinimo ritmą, kuris pulsuoja tarp žemės ir dangaus, tarp ketvirtojo dešimtmečio Maskvos ir šiandieninio Vilniaus.

Vaidinimo ritmą palaikančio pianisto Petro Geniušo rankose klavišais tampa ir aktoriai – jų kalba perauga į rečitatyvą, garsai jungiasi į polifoniją… Ir gimsta spektaklis, kuriame nepastebimai keičiasi skirtingi stiliai bei nuotaikos, nepaliaujamai stebinantys žiūrovą.

Tai spektaklis apie kūrėją, apie nepasotinamą kūrybos alkį – kaip išsigelbėjimą nuo vienatvės, benamystės ir neišvengiamai žmogų pasiglemžiančios nebūties.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.