Specialistai baiminasi, kad paukščių gripo atvejai gali būti pandemijos pranašai
Kauno apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras ir aštuonių apskrities savivaldybių atstovai vakar dalyvavo stalo pratybose, kurių metu buvo reaguojama į įsivaizduojamą paukščių gripo protrūkį Lietuvoje. Tuo siekiama išsiaiškinti, ar institucijos sugebėtų operatyviai reaguoti ir suvaldyti šią problemą.
Pandemijos kartojasi
„Jei paukščių gripo virusas mutuotų ir jis galėtų persiduoti nuo vieno žmogaus kitam, sergamumo mastas būtų panašus kaip ir sezoninio gripo metu. Tačiau nemažai ligonių mirtų, nes susirgus paukščių gripu, išgyvenimo tikimybė – tik apie 50 proc. Tai būtų vadinama pandeminiu gripu”, – paaiškino pratybas inicijavęs Kauno apskrities viršininko administracijos gydytojas Henrikas Gintautas Čeida. Pasak jo, kol kas paukščių gripo virusas nuo žmogaus žmogui nepersidavė. Pasaulyje per kelerius metus paukščių gripu buvo užsikrėtę apie 200 žmonių, maždaug pusė jų mirė.
Nerimą kelia tai, kad pasaulyje gripo pandemijos periodiškai pasikartoja. „Atrodo, 1918 metais buvo net apie 50 milijonų mirčių. Pastaraisiais metais atsiradusios naujos gripo formos tarp žmonių tarsi signalizuoja apie galimą pandemiją”, – sakė H.G.Čeida. Jo teigimu, visas pasaulis tam rengiasi, Lietuva taip pat. Kilus pandemijai, tikimasi ją suvaldyti. Pasirengimo gripo pandemijai planai yra parengti nacionaliniame, apskričių, savivaldybių bei atskirų įstaigų lygiu.
Gripo pandemija, pasak H.G.Čeidos, gali tęstis keliolika savaičių, juo gali susirgti apie 30 proc. gyventojų. Tikimasi, kad pasekmės sušvelnėtų sukūrus vakciną.
Pirminiai paukščių gripo požymiai panašūs į sezoninio gripo: kosulys, pakilusi temperatūra, vėmimas, pilvo skausmai ir t.t. Nerimo signalai Lietuvoje kiltų tada, jei šie simptomai pasireikštų grįžus iš kokios nors egzotiškos šalies, pavyzdžiui, Indonezijos. Esant įtarimui, laboratorijoje atliekami tyrimai ir aiškinamasi, ar virusas pavojingas gyvybei.
Treniravosi prie darbo stalų
Gripo pandemijos pratybos Kauno apskrityje surengtos pirmą kartą. Pratybose dalyvavusių savivaldybių, civilinės saugos, greitosios medicinos pagalbos, visuomenės sveikatos centrų, ugniagesių, aplinkosaugos, veterinarijos ir kitų institucijų atstovams įtarimą sukėlė tariamas ligonis, kuris, kaip manoma, grįžo iš Indonezijos užsikrėtęs paukščių gripu.
Treniruotės metu buvo koordinuojami įvairių institucijų tarpusavio veiksmai, kas kam turi pranešti apie galimą paukščių gripo atvejį, kur turi būti vežamas ligonis. Įstaigų atstovai taip pat turėjo parengti įvairius pranešimus visuomenei, medikams, įstaigoms. Pastarosios turi turėti veiksmų planą, kaip organizuotų darbą susirgus penktadaliui darbuotojų ir t.t.
Šios treniruotės rezultatai bus analizuojami ir vertinami. Praktinės pratybos, pasak rengėjų, kol kas neįkandamos finansiškai.
Atsarga gėdos nedaro
„Šiuo metu realios paukščių gripo grėsmės Lietuvoje nematome, tačiau žmonėms vertėtų pasisaugoti”, – patarė pratybose dalyvavęs Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Martynas Genys. Jo teigimu, skambinti tarnyboms dėl vienos nugaišusios varnos nereikėtų, nes praėjusių metų patirtis parodė, kad grėsmę kelia būtent vandens paukščiai. Reaguoti reikėtų pastebėjus negyvą antį ar gulbę. Šiais metais tokių pranešimų Kauno apskrityje dar nebuvo gauta.
Pasak M.Genio, šiuo metu tebetaikomos tos pačios priemonės, kaip ir praėjusių metų pavasarį. Žmonėms vis dar rekomenduojama vengti kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti naminių paukščių prie atvirų vandens telkinių. Tiesa, laikyti naminius paukščius atvirai kol kas nedraudžiama. Žmonės turėtų būti sąmoningi ir pasisaugoti bendraudami su laukiniais sparnuočiais.
Šiais metais paukščių gripo atvejų jau pasitaikė Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vengrijoje paukščių gripas nustatytas dviejose fermose, kuriose buvo laikomi vandens paukščiai. Spėjama, kad jie užsikrėtė nuo laukinių paukščių. Jungtinėje Karalystėje paukščių gripas buvo nustatytas kalakutų fermoje, infekcijos patekimo į fermą būdas kol kas neaiškus.
Laukinių paukščių gripas intensyviai plito pernai vasario – balandžio mėnesiais, keturiolikoje Europos Sąjungos šalių buvo nustatyti 748 atvejai. Lietuvoje paukščių gripas nebuvo nustatytas, Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje per praėjusius metus ištirta daugiau kaip 900 paukščių gaišenų mėginių.