Važiuoti slidžia ar normalia kelio danga – anaiptol ne tas pats. Tai žino kiekvienas, bent kartą sėdęs prie mašinos vairo… Normaliomis sąlygomis netgi pradedantis vairuotojas kelyje jaučiasi gana užtikrintai. O kokie įgūdžiai būtini važiuojant slidžiu, apledijusiu keliu?
Pajudame iš vietos
Pradedant važiuoti slidžiu keliu pirmasis mašinos ratų apsisukimas turi įvykti nebuksuojant – sankabą reikia įjungti ne iškart. Priekiniai ratai būtinai turi stovėti tiesiai, nes nors truputį juos pasukus sukeliamas pasipriešinimas ir todėl buksuojama.
Manipuliacijos su sankaba
Galima pajudėti daug kartų atsargiai įjungiant sankabą minimaliomis variklio apsukomis arba tuo pačiu metu atleidžiant sankabos ir akceleratoriaus pedalus, kai variklio apsisukimai jau vidutiniai.
Pradedant važiuoti slidžia danga reikia įvertinti visus veiksnius: automobilio transmisijos konstrukcijos ypatumus (varomųjų ratų tipą), padangų būklę ir tipą, elektroninių sistemų kiekį, kelio nuolydį ir reljefą, oro sąlygas.
Važinėjant net ir labai geromis padangomis, kai ratas patenka į duobutę, ne visuomet iškart pavyksta pajudėti iš vietos. Tokiu atveju reikia pabandyti atsargiai įsiūbuoti automobilį. Įjungiame priekinę ar atbulinę pavarą, nuspaudžiame sankabą, leidžiame mašinai pariedėti atgal ir spūstelime akceleratorių tuo metu, kai ratas atsiduria duobutėje. Taip tarsi stumtelime mašiną. Variklio apsukos tokiu atveju turi būti mažos arba vidutinės.
Beprasmis buksavimas nieko neduos: besisukantys ratai įšildo sniegą ir viršutinį ledo sluoksnį, o po jais susidaro vandens sluoksnis. Mašinoms, kurių diferencialas pats neužsiblokuoja (o tokių dauguma), nepadės ir antras varomasis tiltas – diferencialas išjungs jį ir visą sukamąjį momentą perduos buksuojantiems ratams.
Įkalnė
Įsibėgėjant reikia naudoti aukščiausias pavaras, jas perjungti anksčiau nei įprasta (kol variklis nepasiekė maksimalaus sukamojo momento) – tam, kad neleistume ratams perduoti perteklinės jėgos.
Į statų kalną paprasčiau riedėti mašinomis, kurių visi keturi ratai arba tik užpakaliniai varomieji. Galima netgi susodinti keleivius ant užpakalinės sėdynės, kad dar labiau būtų spaudžiami užpakaliniai ratai. Taip varomieji ratai bus stipriau apkrauti.
Kylant į kalną automobiliu su priekiniais varomaisiais ratais, priekis praranda svorį ir ratų sukibimas su keliu pablogėja. Kad tokie automobiliai įsibėgėtų, galima pasinaudoti kelkraščiu. Tuomet viena automobilio pusė važiuos sniegu ir tų ratų sukibimas su danga bus geresnis. Toks metodas tinka ir esant įvairaus tipo varomiesiems ratams. Tačiau naudotis šiuo metodu reikia labai atsargiai, be to, važiuojant nedideliu greičiu (kartais tik pradiniam impulsui), kitaip mašina ims skersuoti.