Panevėžio rajone ne pirmus metus žemdirbių galvos skausmu yra tapę bebrai, tiksliau – jų ne vietoje suręstos užtvankos, dėl kurių patvinsta miškai ir pievos.
Spręsdama šią problemą rajono Savivaldybės administracija įteisino gyventojų prašymų dėl bebraviečių naikinimo nagrinėjimo tvarką. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno (nuotraukoje) teigimu, gyventojai kol kas tuo naudotis neskuba.
– Kada įteisinta prašymų nagrinėjimo tvarka?
– Prašymų nagrinėjimo tvarką dėl neperspektyvių bebraviečių naikinimo Savivaldybės administracijos direktorius įteisino po birželį vykusio pasitarimo apie bebrų daromą žalą. Tuomet susirinkę specialistai tarėsi, kaip ją sumažinti.
– Kokia prašymų nagrinėjimo tvarkos esmė?
– Nuo šiol rajono gyventojams dėl bebraviečių naikinimo užteks kreiptis į savo seniūnijas ir pateikti prašymą raštu. Jiems nereikės vykti į rajono Savivaldybę, nes prašymus atsiųs seniūnijos. Žemės ūkio skyrius, užregistravęs prašymus, perduos juos Žvejų ir medžiotojų draugijai. Pastaroji privalės pasirūpinti, kad medžioklės plotų savininkai likviduotų neperspektyvias bebravietes.
Mūsų Savivaldybei apie atliktą darbą Medžiotojų ir žvejų draugija privalės informuoti raštu. Tokiu būdu kontroliuodami tikimės, kad žalą darančių bebraviečių problema bus sprendžiama efektyviau.
– Kiek gyventojų jau kreipėsi dėl bebraviečių naikinimo?
– Kol kas registruoti tik du prašymai Vadoklių seniūnijoje. Kitose seniūnijose prašymų nėra, nors pasitarimo metu visi pripažino, kad ne vietoje įsirengtų bebraviečių problema egzistuoja.
Būtų gerai, kad kreipdamiesi į seniūnijas gyventojai tiksliau nurodytų neperspektyvių ir žalą darančių bebraviečių vietas: tada būtų lengviau susiorientuoti, kuriems medžioklės plotų naudotojams priklauso sutvarkyti bebravietę.
Kalbino Rita Skavičienė