Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei JAV pilietinių tyrimų ir plėtros fondas pernai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri atvėrė naujas galimybes abiejų valstybių mokslininkams aukštųjų technologijų srityje. Šiemet sausio pabaigoje Vilniaus universitete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tiesiant tiltus tarp Lietuvos ir JAV mokslininkų”.
Tarptautinę mokslinę konferenciją organizavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei JAV pilietinių tyrimų ir plėtros fondas. Konferencijoje pranešimus skaitė žymūs Lietuvos ir penkių JAV universitetų mokslininkai, atliekantys tyrimus nanotechnologijų, biotechnologijų ir medžiagotyros srityse. Su Lietuvos mokslo padėtimi svečius supažindino Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka. JAV mokslininkai lankėsi Vilniaus universiteto ir Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijose. „Šioje konferencijoje turėjome galimybę paneigti mitą, esą tikras mokslas kuriamas tik kitose šalyse, ir įrodyti didelį Lietuvos mokslininkų potencialą”, – sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys.
Mokslas medicinos ir žemės ūkio pažangai
JAV prof. Johnas B.Barnettas konferencijoje skaitė pranešimą „Nanotechnologijų ir biotechnologijų galimybės Vakarų Virginijos universitete”. Pasak pranešėjo, Vakarų Virginijos mokslininkai tyrimuose naudojo virusus ir į rekombinuotus virusus panašias daleles, gaminamas iš aplinkai atsparių enterovirusų kaip natūralias nanodaleles, kurios dalyvauja suartinant įgimtas ir adaptacines antivirusines imunines reakcijas.
Prof. Peteris Kulakowas iš Kanzaso valstijos universiteto pranešime „Augalų biotechnologija ir bioįvairovė meta iššūkius ir suteikia naujų galimybių žemės ūkiui ir aplinkos kokybei” akcentavo kelis atvejus, kai augalų biotechnologijų taikomieji tyrimai reikalingi siekiant atsakyti į žemės ūkio ir Centrinės bei Rytų Europos aplinkos kokybės iššūkius.
Molekulinės biotechnologijos prof. dr. Howardas Reisneris skaitė pranešimą apie Šiaurės Karolinos valstijoje įsikūrusio Mokslinių tyrimų trikampio (Research Triangle Area) akademinių, vyriausybinių ir pramoninių iniciatyvų biotechnologijų srityje centrą. Jis pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo tarp privataus ir valstybinio sektoriaus interesų biotechnologijų srityje svarbą ir itin didelį interesų diapazoną, aprėpiantį ir fundamentinius, ir taikomuosius mokslus.
Prof. Ralphas H.Zee pranešime „Nanotechnologijos medžiagotyroje Auburn universitete: dabartis ir ateitis” atkreipė dėmesį į šiame universitete atliekamus nanotechnologinius tyrimus išskiriant jutiklius ir jų biologinį taikymą, taip pat nanokonstravimą, maisto saugumą (per tam tikrą laiką išsiskiriančias medžiagas) ir priežiūrą.
Prof. Arthuras R.McGurnas iš Vakarų Mičigano universiteto skaitė pranešimą „Priemaišinės modos technikos taikymas šviesos šaltinių tyrimams”. Jame pateikti tyrimų rezultatai siekiant pritaikyti fotoninio kristalo plokštę konstruojant šviesos šaltinius, apskaičiuojant dispersijos ryšį, būsenų tankį, bangų funkcijos ir rezonansinius fotoninio kristalo plokštės režimus.
Lietuvos mokslininkus domino ne tik amerikiečių darbai, bet ir JAV mokslo finansavimo šaltiniai, privataus ir valstybinio sektoriaus ryšiai, interesai mokslinių tyrimų srityje. „Lietuvoje trūksta inovacijų, technologijų politikos, tad mūsų mokslininkams naudinga pasimokyti iš amerikiečių”, – teigė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Artūras Žukauskas.
Ateities technologijos kuriamos Lietuvoje
Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto, Biotechnologijų ir Puslaidininkių fizikos institutų mokslininkai. Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, prof. habil. dr. Juozas Vaitkus, prof. habil. dr. Saulius Juršėnas, habil. dr. Žilvinas Kancleris, prof. habil. dr. Kęstutis Sasnauskas, prof. habil. dr. Virginijus Šikšnys savo pranešimuose supažindino kolegas iš JAV su Lietuvoje atliekamais tyrimais biologijos, medžiagotyros, puslaidininkių fizikos ir organinės elektronikos srityse.
Prof. habil. dr. Kęstutis Sasnauskas konferencijoje skaitė pranešimą „Virusus primenančių dalelių sintezė mielėse”, kaip mielės verčiamos gaminti pavojingų (medicinai svarbių) virusų baltymus. Šie darbai atliekami kartu su Jungtinės Karalystės mokslininkais, o virusų baltymų rinkinius daugiausia perka britų medicinos centrų laboratorijos virusams testuoti. Lietuvoje vos viena kita gydymo įstaiga, pavyzdžiui, Vilniaus universitetinė ligoninė, šiuos rinkinius jau naudoja. Prof. habil. dr. Virginijaus Šikšnys atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos ir JAV moksliniai tyrimai yra nevienodai finansuojami. „Nepalyginami skaičiai. Vien tik Šiaurės Karolinos valstija moksliniams tyrimams skiria dešimt kartų daugiau lėšų nei jų skiriama visam Lietuvos mokslui. Dėl to ten mokslas labiau pažengęs. Negalima mokslo atsieti nuo finansavimo. Kam reikia pinigų? Mūsų mokslo darbai – eksperimentiniai. Mokslininko darbo įrankiai – įranga, medžiagos brangiai – kainuoja. Mums darbui neužtenka knygų, žurnalų ir kompiuterio”, – teigė pašnekovas. Jis skaitė pranešimą apie restrikcijos fermentus. Jie yra molekulinės žirklės, o jomis molekulės sukarpomos į smulkias dalis. Tai pritaikoma medicinoje arba biotechnologijoje. Šie darbai Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo iniciatyva buvo remiami per Aukštųjų technologijų plėtros programą.
Prof. habil. dr. S.Juršėnas svečius supažindino su organinės elektronikos raida Lietuvoje, gamybinio mokslinio konsorciumo ORGELITA darbais. Pasak jo, tai gana nauja mokslo sritis. „Šis amžius, trečiasis tūkstantmetis, bus organinės elektronikos ir biotechnologijų amžius. Organiniai puslaidininkiai ir bus naujosios aukštųjų technologijų medžiagos, kurios daugelyje sričių pakeis silicį, įprastus puslaidininkius, pavyzdžiui, saulės elementuose, vaizduokliuose. Nors atrodo kaip fantastika, tai realūs produktai, jais naudojamės, bet to nežinome”, – teigė mokslininkas. – Pavyzdžiui, kopijavimo aparato „gudrus” sluoksnis yra organinis jau 50 metų, taip pat lazerinio spausdintuvo. Perversmas bus organinės elektronikos naudojimas apšvietimo sistemose. Tai kitokia fizika, ji atveria visiškai naujas galimybes: galima padaryti lankstomą ar skaidrų vaizduoklį, glamžomą schemą; ant lango, automobilio stiklo, akinių padaryti reklamos ženklus, užrašus.”
Pasak jo, konsorciume ORGELITA dirba daugiau kaip 30 įvairių sričių mokslininkų. Juos subūrė šalies pramonė, bet per vėlai susivokė, kad reikia naujų technologijų, – nei „Vilniaus Vingio”, nei „Ekrano” mokslininkų idėjos nespėjo išgelbėti nuo žlugimo. Lietuvių mokslininkų sukurtus produktus perka Vokietija, Japonija, JAV, Kinija.
Mokslininkų manymu, mokslas sėkmingai plėtojamas valstybėse, turinčiose aiškią viziją, ko nori iš mokslo. Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. habil. dr. Eugenijaus Butkaus, reikia įsisąmoninti, kad mokslas yra valstybės konkurencingumo pagrindas. „Tikiuosi, kad pagaliau situacija keisis į gera”, – teigė prof. E.Butkus.
——————————————————————————–
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu