Prognozuojama, kad brėtlingių kvota šiemet tebus išnaudota tik 60 proc., tačiau naujas laivas „Leona”, pritaikytas šioms žuvims gaudyti ir galėjęs pradėti žvejybą nuo pernai spalio, ilgiau nei du mėnesius laukė, kol buvo įregistruotas Lietuvos žvejybos laivų rejestre.
Pernai lapkričio pabaigoje Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila kreipėsi į žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę prašydamas sustabdyti žvejybos laivo „Leona”, priklausančio UAB „Liekų ragas”, registravimą. Šiemet sausį ministrė gavo pakartotinį „Liekų rago” direktoriaus Jurijaus Daniliuko prašymą įpareigoti Žuvininkystės departamentą nevilkinti laivo registravimo ir užtikrinti ūkinio subjekto konstitucinę teisę vykdyti naudingą visuomenei veiklą. Beje, ši bendrovė, motyvuodama tuo, kad nėra jokio pagrindo neregistruoti laivo, kad pažeidžiama bendrovės konstitucinė teisė, jau kreipėsi į administracinį teismą. Ir nors po ilgų debatų šiomis dienomis laivas buvo įregistruotas, jo savininkai neskuba atsiimti dokumentų iš teismo.
Be žvejų sutikimo
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos kreipimesi į ministrę teigiama, kad naujo žvejybos laivo įregistravimas Lietuvos žvejybos laivų rejestre pažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Žinia, ES skiria Lietuvos žvejams kompensacijas už laivų supjaustymą siekdama mažinti žvejybos laivų pajėgumą Baltijos jūroje.
Rašoma, jog jeigu nebūsiąs sustabdytas laivo registravimas, Baltijos jūros žvejai būsią priversti imtis drastiškų priemonių gindami savo teises Lietuvos ir Europos teismuose. Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generaliniam direktoriui Aidui Adomaičiui priekaištaujama dėl to, kad neparengti Lietuvos teisės aktai, užkertantys kelią didinti žvejybos laivų pajėgumą Baltijos jūroje. Pranešama, esą žvejai reikalauja generalinio direktoriaus atsistatydinimo, kalbą apie 100-200 žmonių piketą prie Žemės ūkio ministerijos, inicijuoją kreipimąsi į Europos Komisiją.
Šiuo klausimu susivienijo minėtoji asociacija ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija. Pastarosios pirmininkas Algirdas Aušra „Vakarų ekspresui” teigė, jog protesto esmė – neleisti Baltijos jūroje žvejoti atlantiniams laivams. Pasak jo, jeigu bus leista žvejoti „Leonai”, bus padarytas precedentas ir turės būti leidžiama ir kitiems naujiems laivams įsitraukti į žvejybą Baltijos jūroje. „Reikėjo pirmiausia gauti žvejų sutikimą, o ne brautis per galvas”, – sakė A. Aušra.
Su valdžios palaiminimu
UAB „Liekų ragas”, kurios pagrindinė akcininkė yra UAB „Sedija”, direktoriaus J. Daniliuko teigimu, prieš įsigyjant naują modernų laivą „Leona” buvo išanalizuota situacija ES ir Lietuvoje, įsitikinta tuo, kad brėtlingių kvotos Lietuvos žvejai neišgaudo. Pasak jo, į menkių žvejybą „Leona” nepretenduoja. Be to, buvo atsiklausta ir žemės ūkio ministrės K. Prunskienės, ir Žuvininkystės departamento. Laivas nupirktas pernai gavus teigiamus valdžios institucijų atsakymus.
Remdamasi A. Adomaičio pasirašytu raštu, kad Žuvininkystės departamentas neprieštarauja, Lietuvos saugios laivybos administracija įregistravo už „Parex” banko paskolą lizingo būdu Danijoje įsigytą laivą „Lands End”, kurio naujas pavadinimas – „Leona”, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre pernai lapkričio 24 d. Tačiau į Lietuvos žvejybos laivų rejestrą jis kurį laiką nebuvo traukiamas.
Laivo savininkai nemano, kad dėl to jie pirmiausia turėjo kreiptis į žvejus, o tai, kad Žuvininkystės departamentas vilkino laivo įregistravimą, J. Daniliukas vertina kaip norą bendrovei sutrukdyti imtis šio verslo.
Skirti kvotų nerekomendavo
Beje, tam, kad žvejybos laivų pajėgumas Baltijos jūroje nebūtų didinamas, kad „Leona” galėtų žvejoti, buvo supjaustyti du mažesni laivai „Audru” ir LBB-6950, už kurių pasitraukimą iš žvejybos verslo ES kompensacija nebuvo gauta.
Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus teigimu, jeigu laivas supjaustomas kaip metalo laužas negaunat paramos, per dvejus metus jo savininkas turi teisę įsigyti tokį patį laivą, kurio variklio galingumas ir talpa neviršija turėto pajėgumo. Be to, galima vietoj mažesnių laivų įsigyti vieną didesnį. Tai neprieštarauja ES reikalavimams.
Tačiau „Liekų ragui” nepakako minėtų dviejų laivų variklių galingumo sumos siekiant kompensuoti didesnį „Leonos” variklio galingumą. Viena firma nurašė Atlanto vandenyne žvejojusius laivus be paramos. Ji taip pat turėjo teisę per dvejus metus įsigyti kitą laivą arba perleisti pajėgumą kitai bendrovei. Tuo pasinaudojo „Liekų ragas” kompensuodamas trūkstamą „Leonos” pajėgumą nurašyto Atlanto laivo sąskaita. Dėl to ir kilo pasipriešinimas.
Lietuvos nacionalinį žvejybos laivyną sudaro trys grupės: priekrantėje, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne žvejojantys laivai. Viena nuomonė – Lietuvos žvejybos laivų rejestras yra vienas, nepaisant to, kur tas laivas dirba, tad „Leona” privalo būti registruojama. Kita nuomonė – negalima Baltijos jūroje didinti laivų pajėgumo Atlanto vandenyno laivų sąskaita.
V. Petkaus teigimu, po skundo, esą Lietuva viena ranka ima iš ES pinigus už supjaustytus Baltijos jūroje žvejojančius laivus, o kita įsileidžia į Baltiją Atlanto laivus, ministrė sustabdė „Leonos” registraciją. Žemės ūkio ministerijos Teisės departamentas kreipėsi į Mykolo Romerio universitetą, prašydamas išaiškinti, ar šio laivo registravimas neprieštarauja ES teisės aktams, ar už tai ES negali skirti Lietuvai baudos.
Teisininkai atsakė, kad laivą registruoti reikia, tačiau kvotų žvejybai Baltijos jūroje jam skirti nerekomendavo, jeigu tam nepritaria bent du trečdaliai žvejybos įmonių.
Bet kuriuo atveju, teigiama išvadose, tai naujas rinkos žaidėjas ir žvejybos pajėgumai Baltijos jūroje būtų didinami.
Kvotos nebeliktų
Žuvininkystės departamento direktoriaus A. Adomaičio rašte teigiama, jog brėtlingių kvota Lietuvoje 2003-iaisiais išnaudota tik 32 proc., 2005-aisiais – 39 proc. Strimelių kvotos taip pat neišnaudojamos, todėl įmonėms šių žuvų kvotos neskirstomos. Tačiau tame pačiame rašte rašoma, kad pernai UAB „Banginis” buvo paskirta 10 tūkst. t brėtlingių kvota, bendrovės laivas sugavo 8,4 tūkst. t, o visos kitos įmonės kartu – 574 t, todėl „Banginiui” papildomai skirta 5 tūkst. t brėtlingių. Pernai rezerve buvo palikta 6 tūkst. t brėtlingio keisti į kitas žuvis, prioritetą teikiant Baltijos jūros žuvims.
„Specializuotą brėtlingių žvejybą vykdo vienas laivas. Prognozuojama, kad 2007 m. brėtlingių kvota gali būti išnaudota 60 proc. Leidus žvejoti brėtlingius dar vienam specializuotam laivui, Lietuvai skirta šių žuvų kvota būtų išnaudojama visiškai. Manome, kad kasmet mažėjant menkių kvotai, brėtlingius galėtų pradėti žvejoti ir daugelis menkes žvejojančių įmonių, taip kompensuodamos prarastas pajamas dėl sumažėjusių menkių kvotų”, – rašoma departamento direktoriaus rašte.
Netilpo į žvejų uostelį
Vasario 2 d. „Liekų ragas” vis dėlto gavo pranešimą iš Žuvininkystės departamento, kad laivas „Leona” įregistruotas Lietuvos žvejybos laivų rejestre. Tačiau kvotos jau paskirstytos, todėl dabar „Liekų ragas” ketina „Leoną” išnuomoti UAB „Sedija”, kad galėtų pasinaudoti šios bendrovės kvotomis.
Laivas „Leona” statytas Norvegijoje, prieš kelerius metus rekonstruotas Danijoje. Tai modernus ir gerokai išsiskiriantis iš kitų mažesnių Lietuvos žvejybos laivų traleris. Juokaujama, jog į jį vedamos ekskursijos, nes kito tokio žvejybos laivo Klaipėdos uoste nėra. Jo net nebuvo galima įplukdyti į žvejų uostelį. Jame yra 6 triumai, tralo nereikia ištraukti ant denio, žuvys iš tralo siurbiamos su vandeniu siurbliu ir pilamos į triumus. Laive viskas automatizuota, jam aptarnauti tereikia tik 4 įgulos narių. Jis gali gabenti 400 tonų žuvies ir būti jūroje apie dvi savaites. Be to, gali žvejoti ir prastomis oro sąlygomis, kai kiti laivai privalo stovėti prie krantinių. „Leonai” sutrukdyti žuvis gaudyti galėtų nebent uraganas „Ervinas”.