Kodėl kyla grėsmė neganomoms ir nešienaujamoms pievoms?
Neganomos ir nešienaujamos pievos ir pelkės sparčiai apauga krūmynais. Kaip sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, kokius nuostolius biologinei įvairovei ir saugomoms rūšims atneša atvirų buveinių praradimas, gamtininkai suprato per vėlai.
„Koją pakišo nuolat propaguota mintis, kad į gamtos procesus geriausia nesikišti. Tai, jog pievas ir pelkes išlaikė bei formavo žmogaus veikla, kažkodėl užmiršta. Lietuvoje netvarkydami šimtmečiais šienautų ir ganytų pelkių atsilikome ne tik nuo Vakarų Europos gamtosaugininkų, bet ir nuo kaimynų estų bei latvių. Nuostolių turime nepalyginamai didesnių. Vien saugomų tilvikinių pievų paukščių per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo keliasdešimt kartų”, – kalbėjo A.Pranaitis.
Žuvinto biosferos rezervate, vienoje pirmųjų šalyje pradėtų saugoti teritorijų, įsigijus specialią techniką imta tvarkyti pievas ir pelkes.
Praėjusią vasarą Žuvinto ežere išbandyta vandens augalijos kertamoji, įsigyta rezervatui vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus.
Iš projektų lėšų nusipirktas ir žolės smulkintuvas dešimtmečiais nešienautoms pievoms šienauti.
Rezervato direktorius apgailestavo, kad dėl nešaltos žiemos šiemet pievose ir pelkėse nėra įšalo, todėl žlugo planai kirsti pievų krūmynus, nendrynus, kuriuos reikia tvarkyti vadovaujantis patvirtintu Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu.
Grynaveisliai galvijai kainavo beveik 100 tūkst. litų
Ganymas yra dominuojanti gamtotvarkinė veikla Europos saugomose teritorijose, ypač tokiose kaip Žuvinto biosferos rezervatas, turintis didelius – per 200 hektarų – atvirų pelkių ir pievų plotus.
„Ganymas mums buvo tikras galvosūkis. Sužinoję, kad per Gamtos paveldo fondo vykdomą projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse” galime gauti specialių galvijų rezervato pievoms nuganyti, pirmiausia derėjomės su apylinkių ūkininkais, kad šie sutiktų perimti auginti gyvulius. Vieni turėjo fermas, bet neturėjo laisvos žemės, kiti dėl amžiaus ar kitų priežasčių nepanoro bendradarbiauti. Mėsinių galvijų laikymas yra nauja veikla, iš kurios pelno greitai negausi”, – dėstė A.Pranaitis.
Tik du ūkininkai – Aretas Paplauskas iš Verebiejų ir Juozas Paulauskas iš Ąžuolinių – sutiko pagal sutartis perimti šį sausį rezervato parsigabentą 16-os dvimečių grynaveislių galvijų bandą. Pirmas ūkininkas paėmė 5, antras – 11 galvijų.
Žalas, berages, baltagalves stambios škotų išveistos herefordų veislės telyčias rezervato darbuotojai parsivežė iš Daugpilio rajono Latvijoje, o tos pačios veislės jauną bulių – iš Atkočių veislinės bandos Ukmergės rajone.
Šie mėsiniai galvijai, jų parsigabenimas, draudimo, veterinarinių dokumentų tvarkymas kainavo beveik 100 tūkst. litų.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus A.Pranaičio, su ūkininkais sudarytos penkerius metus galiosiančios galvijų priežiūros sutartys. Vėliau šios arba bus pratęsiamos, arba jiems reikės grąžinti tiek pat ir tokio pat amžiaus galvijų.
Kodėl pasirinkti būtent herefordai?
„Žuvinto paežerių pievos yra natūralios, nemačiusios trąšų, todėl nemaistingos. Lietuviška karvutė tik bado verčiama ėda tokią žolę, kokią šlamščia ekstensyvios mėsinių veislės galvijai. Herefordai – iš šių veislių, ir dar neblogai auga jų svoris. Pavyzdžiui, buliai sveria daugiau kaip toną”, – teigė A.Pranaitis.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, Vakarų šalyse gamtosaugininkai dažnai renkasi egzotiškesnes galvijų veisles, pavyzdžiui, škotų hailenderius, hekus, ir po atviru dangumi juos laiko visus metus. Tačiau rezervato darbuotojai ieškojo galvijų atsižvelgdami į ūkininkų ekonominius interesus.
A.Pranaičio teigimu, herefordai yra patys taikingiausi galvijai, vėliau, radus finansavimą, įgijus patirties, bus perkama ir kitokių veislių.
Ūkininkas J.Paulauskas, sutikęs perimti 11 herefordų, patvirtino rezervato direktoriaus įvertinimą: „Galvijai iš tikrųjų ramūs. Dabar noriai ėda šieną, o vasarą ganysime rezervato administracijos nurodytuose plotuose.”
Vadovaujantis Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu, numatytas maždaug 20 hektarų pievų plotas herefordams ganyti. Galvijus leidžiama ganyti nuo birželio 15-osios, kai pievų paukščiai jau bus išvedę jauniklius.
Dzūkijoje herefordų veislės galvijai yra pirmieji. Šalies saugomose gamtos teritorijose jų dar esama Nemuno deltos regioniniame parke.