Dėl lėšų trūkumo į stalčius bus padėti gyventojų sveikatai naudingi projektai
Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, programoms įgyvendinti šiemet numatyta skirti 300 tūkstančius litų. Nors tai 100 tūkstančių litų daugiau nei pernai, tačiau bus finansuota tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateiktų ir reikalavimus atitikusių projektų. Nevyriausybinių organizacijų veikla vertinama visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje šis sektorius dėl lėšų stygiaus nėra pakankamai išsivystęs. Nevyriausybinio sektoriaus ir valstybinių įstaigų bei organizacijų ryšiai dar gana silpni.
81 pretendentas
„Sveikatos apsaugos ministerija nevyriausybines organizacijas laiko savo partneriais, todėl buvo patvirtinta jų rėmimo programa, pagal kurią ir skiriami šie pinigai, – teigė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Marudinaitė. – Yra daug veiklos sričių, kur ne ministerija, o nevyriausybinės organizacijos gali padaryti gerų darbų.”
SAM tęsia Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo programą. Tikimasi, kad taip nevyriausybinės organizacijos aktyviau dalyvaus formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką, skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną, profilaktines programas ir kitas su sveikatinimu susijusias sritis. Įgyvendinant šią programą į nevyriausybinių organizacijų veiklą aktyviau įsitraukia ir bendruomenės bei pacientų organizacijos, geriau atstovaujami tam tikrų visuomenės grupių interesai.
Į šiais metais programai įgyvendinti skirtus 300 tūkstančių litų pretenduoja nevyriausybinių organizacijų 81 projektas. SAM gavo 86 paraiškas dėl projektų finansavimo, tačiau 5 atmestos, nes neatitiko reikalavimų. Pernai buvo gautos 46 paraiškos. 200 tūkstančių litų finansavimo pakako truputį daugiau nei pusei šių projektų – 26. Toli gražu ne visi iš šiemet pateiktos 81 paraiškos sulauks ministerijos finansavimo.
A.Marudinaitės teigimu, prioritetai teikiami projektams, įgyvendinamiems vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo bei gerinimo srityje, psichikos sveikatos ir savižudybių bei smurto prevencijos, traumų bei nelaimingų atsitikimų, žmogaus imunodeficito viruso infekcijos ir tuberkuliozės prevencijos, nutukimo bei neinfekcinių ligų prevencijos, organų ir audinių donorystės skatinimo srityse.
Maksimali suma – 10 tūkst. litų
Kad ir koks geras projektas būtų, tačiau jis negali pretenduoti į daugiau kaip 10 tūkstančių litų. Tai didžiausia suma, kokią gali skirti SAM vienam projektui įgyvendinti. Tačiau ne visi pretendentai prašo maksimalios sumos. Yra nedidelių regioninių projektų, kuriems pakanka ir 3 tūkstančių litų arba dalį pinigų savo sumanymams įgyvendinti gauna iš kitų fondų.
„Ministerija nenori laikytis lygiavos principo: išskirstyti pinigus visiems prašantiems po lygiai, nes taip kyla pavojus remti ir nekokybiškus projektus. Manome, kad geriau atrinkti geriausius ir, jei jie atitinka visus kriterijus, duoti jiems lėšų tiek, kiek reikia neviršijant maksimalios sumos dydžio”, – tvirtino SAM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė A.Marudinaitė.
Paraiškas projektams finansuoti yra pateikę Lietuvos, regioninės, atskirų miestų ir rajonų nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sveikatos apsaugos srityje.
Pernai gavusi finansavimą dviem iš keturių savo projektų ir sėkmingai juos įgyvendinusi Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis” ministerijos paramos tikisi ir šiemet. „Gyvastis” pateikė keletą projektų: „Organų donorystės propagavimas”, „Socialinę organų donorystę propaguojanti reklama” ir „Nefrologinių ligonių gyvenimo trukmės ilginimas ir kokybės gerinimas”. Pastarasis projektas skirtas dializuojamiems ligoniams ir po inkstų transplantacijos: jiems rengiamos psichologinės paramos ir savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklos.
„Dializuojamiems ligoniams patiems pakeisti aplinką yra labai sunku, nes jie lyg „pririšti” prie gydymo įstaigos, kadangi kas antrą dieną tenka atlikti dializes. Anksčiau rengėme stovyklas tik dializuojamiems ir inkstų transplantacijos belaukiantiems ligoniams, tačiau įsitikinome, kad pagalbos labai reikia ir po transplantacijos. Juk tie vaistai, kuriuos po transplantacijos turime gerti kiekvieną dieną, veikia nervų sistemą”, – teigė „Gyvasties” vadovė Ugnė Šakūnienė.
Visiems šiems trims projektams prašoma maksimalios sumos – po 10 tūkstančių litų. „Psichologinės paramos ir savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklos” projektui prašoma 10 tūkst. litų suma sudaro mažiau nei 40 proc. visų lėšų, reikalingų šiam projektui finansuoti.
Organų donorystę propaguojantį projektą „Neatlygintinos donorystės paramos taurė 2007” ketina įgyvendinti asociacija „Kauno krašto donorų draugija”. Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Donorystė” pateikė paraiškas dviem projektams finansuoti: „Nefrologinių ligonių psichosocialinė reabilitacija” ir „Organų donorystė – dovanotas gyvenimas”.
Visuomeninė organizacija padirbėjo už ministeriją
Nemažai projektų, pretenduojančių į finansinę paramą, orientuota į psichologinę pagalbą įvairaus amžiaus žmonėms, nes tokios pagalbos dar labai trūksta. Kaune veikianti organizacija „Moters pagalba moteriai” parengė projektą „Psichologinė pagalba moteriai telefonu”.
„Lietuvos moterims psichologinę pagalbą telefonu teikia nuo 16 iki 21 valandos Klaipėdos psichologai. Mūsų projekto tikslas – prailginti šį darbo laiką, kad moteris gautų psichologo konsultaciją visą dieną. Jei mūsų projektui bus skirtos lėšos, moteris psichologai konsultuos nuo 10 iki 21 val. Iki 16 val. – kauniečiai, nuo 16 val. – klaipėdiečiai”, – sakė organizacijos „Moters pagalba moteriai” projektų vadovė ir psichologė Marina Bautrėnienė. Organizacija finansinės paramos į SAM kreipėsi pirmą kartą. Jos prašoma suma – 10 tūkst. litų, nors visam projektui įgyvendinti reikia per 66 tūkst. litų. Kitą dalį lėšų tikimasi gauti iš Kauno savivaldybės, užsienio fondų.
Iš 81 pateikto projekto, skirto ligų profilaktikai, gyventojų sveikatinimui, švietimui, ligonių gyvenimo kokybės gerinimui ir kt., akivaizdžiai išsiskiria Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos projektas „Lietuvos vaikų tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo metodinių rekomendacijų paruošimas, leidyba ir viešas pristatymas”. Ligų diagnostika, gydymo rekomendacijos turėtų būti ministerijos rūpestis ir darbas.
„Tuberkuliozė – viena opiausių sveikatos problemų Lietuvoje. Niekaip nepavyksta sumažinti sergamumo šia liga. Nors įgyvendinamos SAM globojamos tuberkuliozės programos, esminio persilaužimo šioje srityje per pastaruosius metus dar nepasiekta. Mes norime išleisti pirmas Lietuvoje vaikų tuberkuliozės diagnostikos, gydymo, kontrolės metodines rekomendacijas, kurios būtų skirtos ir pirminės grandies gydytojams, ir specialistams. Iki šiol įrodymais pagrįstų pagal naujausią Vakarų literatūrą paruoštų metodinių rekomendacijų, skirtų vaikų tuberkuliozei, nebuvo. Pagrindinį darbą mes jau esame padarę visuomeniniais pagrindais. Prašome lėšų šių metodinių rekomendacijų leidybai”, – teigė Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinis delegatas Europos respiratologų draugijoje, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.
Jo teigimu, tokias rekomendacijas parengti SAM neturi galimybių, o visuomeninės organizacijos iniciatyva tokiais atvejais Vakaruose – seniai priimta norma.
„Rekomendacijų juodraštinį variantą mes jau apsvarstėme įvairiuose lygiuose, aktyviai dalyvaujant Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų Vaikų ligų klinikų specialistams, – sakė profesorius A.Valiulis. – Jei ministerija mūsų iniciatyvą parems, norėtume, kad tai būtų bendras – visuomeninių organizacijų ir ministerijos projektas, kad metodinės rekomendacijos turėtų ir privalomosios funkcijos. Jomis gydytojai vadovautųsi, kada daryti mantu mėginius, kada skiepyti ir pan.”