Gyventojai masiškai atsisako mokėti teritorijų priežiūros mokestį, nes Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje neįpareigoja savivaldybės vykdyti teismo sprendimo
Vakar Kauno miesto valdžia už uždarų durų svarstė daugiabučių teritorijų priežiūros mokesčio teisėtumą, dėl kurio vis didėja miestiečių nepasitenkinimas. Žmonės masiškai atsisako jį mokėti. Vilniuje nuo 2004 metų už teritorijų priežiūrą moka Savivaldybė, o ne gyventojai. Kol Kaune valdžia delsia, gyventojai jau raginami per teismą susigrąžinti nuo 2001 metų sumokėtus pinigus. Vienas namų ūkis vidutiniškai gali susigrąžinti 600-720 litų.
Skundžiamasi masiškai
Kauno miesto savivaldybė vakar uždarame posėdyje tarėsi su daugiabučius namus administruojančių bendrovių atstovais dėl didėjančio gyventojų nepasitenkinimo teritorijos priežiūros mokesčiu. Administratoriai pripažįsta, kad atsisakymas jį mokėti jau įgauna masinį reiškinį. „Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijai šia tema, iš karto pasipila kolektyviniai skundai ir skambučiai apie atsisakymą mokėti teritorijų priežiūros mokestį”, – sakė Dainavos mikrorajone daugiabučius administruojančios AB „City service” Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius.
Skirtingai nuo Kauno, teritorijų priežiūros mokestis nuo 2004 metų vidurio nerenkamas Vilniuje. Sostinės daugiabučių namų bendrijų asociacija teisme įrodė, kad už šią paslaugą privalo sumokėti savivaldybė, jei teritorija nepriklauso daugiabučio namo gyventojams.
Kaune už teritorijos priežiūrą namų ūkis sumoka 15 litų dydžio mėnesinę rinkliavą.
Vyriausybės atstovas neria į krūmus
Po uždaro posėdžio Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika beveik neturėjo ką pasakyti. „Jei kažkas teritorijas valo, vadinasi, už šį darbą gyventojai privalo sumokėti”, – sakė R.Noreika.
Tačiau gyventojai tai daryti privalo tik tuo atveju, jei žemė prie daugiabučio priklauso jiems. Savivaldybė jau šešerius metus neįvykdo teismo sprendimo, kuriuo tuometinė Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė įrodė, kad Savivaldybė dar 1996 m. neteisėtai įpareigojo gyventojus rūpintis teritorijų priežiūra.
Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas su „Kauno diena” buvo nekalbus. „Ne mano kompetencija kontroliuoti, ar Savivaldybė vykdo teismo sprendimą, o į situaciją dar nespėjau įsigilinti”, – sakė V.Popovas. Panašiai jis kalbėjo ir prieš tris savaites.
Pasiūlė kelias išeitis
Šiuo metu žmonės dažniausiai klausia, kaip jiems apsiginti nuo neteisėtos rinkliavos. Žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas įvardijo kelias išeitis. Viena jų – visiškai nemokėti mokesčio.
„Norėdami išieškoti vadinamąją skolą administratoriai bus priversti kreiptis į teismą, todėl gyventojui pačiam nereikės kreiptis į teismą”, – sakė K.Čilinskas.
Kitas būdas – kolektyviškai Kauno miesto apylinkės teismui apskųsti neteisėtą rinkliavą. „Bet šiuo atveju Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiga yra užtikrinti, kad Savivaldybė vykdytų teismo sprendimą, ir man neaišku, kuo remdamasis jis kalba, kad tai ne jo kompetencija”, – V.Popovo veiksmais stebėjosi K.Čilinskas.
Būtent Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2001 metais laimėtas teismas buvo pagrindinis Vilniaus gyventojų koziris kovojant su neteisėta rinkliava.
Galima bylinėtis dėl įmokėtų lėšų
Teisininkas K.Čilinskas akcentuoja, kad gyventojai turi teisę net susigrąžinti įmokėtą teritorijos priežiūros mokestį, kuris buvo mokamas nuo 2001 metų.
„Pavyzdžiui, bendrija turėtų apskaičiuoti, kiek tiksliai sumokėjo teritorijos priežiūros mokesčio ir jį susigrąžinti tiek, kiek leidžia senaties terminas, – sakė K.Čilinskas. – Savivaldybė labai greitai pajus, kaip yra brangu nevykdyti teismo sprendimo”.
Vienas namų ūkis vidutiniškai gali susigrąžinti apie 600-720 litų. Skandalinga situacija Kaune pasiekė net Seimą. „Telefonu jau kalbėjausi su Komunalinio ūkio skyriaus vedėju R.Noreika ir paraginau spręsti problemą žmonių naudai”, – sakė parlamentarė Vilma Martinkaitienė. Ji jau parengė raštą ir Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje V.Popovui. „Jei V.Popovas nesiims jokių priemonių, kad 2001 metų teismo sprendimas būtų įgyvendintas, teks kreiptis į premjerą Gediminą Kirkilą dėl jo atšaukimo procedūros”, – sakė V.Martinkaitienė. Teritorijų priežiūrai Vilniaus savivaldybė šiemet iš biudžeto skyrė 29,5 mln. litų. Kaune ši suma turėtų būti maždaug perpus mažesnė.