Japoniškas sodas Alytuje vartus atvers 2010-aisiais?

Vakar Alytaus miesto savivaldybėje viešėjo Japonijos kraštovaizdžio architektūros konsultantai Fuminari Noba ir Moriyasu Ohtsuka. Svečiai pristatė pirminį specialiai Dzūkijos sostinei parengtą japoniško sodo projektą.

Idėja įgauna pagreitį

Prieš kelerius metus Japonijos kultūros entuziasto Kęstučio Ptakausko galvoje atsiradusi idėja Alytuje įkurti japonišką sodą, regis, pagaliau įgauna pagreitį: spalio pabaigoje jai pritarė miesto tarybos politikai, o vakar pristatytas ir pirminis šio plano projektas, Alytaus miesto savivaldybės užsakymu parengtas Japonijoje.

Tikimasi, kad Alytaus japoniškas sodas taps turizmo traukos centru, svarbiu ne tik Dzūkijai, bet ir visai Lietuvai.

Vakar vykusiame susitikime su Japonijos kraštovaizdžio architektūros konsultantais F.Noba ir M.Ohtsuka pradėjo ryškėti ir būsimojo sodo kontūrai, tiesa, ne kartą pabrėžta, kad dėl jų bus dar ilgai diskutuojama, nes tai – tik pirminės gairės.

Alytaus istoriją sujungė su Japonijos kultūra

Japonišką sodą kraštovaizdžio konsultantai suprojektavo 6 hektarų plote šalia Alytaus piliakalnio.

„Mūsų vizijoje Alytaus japoniškas sodas – vienintelis toks pasaulyje, nes jame derinama keletas stilių, leisiančių vienoje vietoje pademonstruoti visą japoniškų sodų stilistikos įvairovę”, – teigė M.Ohtsuka.

Sode siūloma statyti vieną pagrindinį tradicinės japoniškos architektūros pastatą. Jis bus atgręžtas į Alytaus senamiestį, o didieji parko vartai – į rytus, t. y. į Japoniją. Pasak projekto autorių, taip stengtasi atspindėti tradicinės japoniškos kultūros ir Alytaus istorijos jungtį.

Tekančios Saulės šalies konsultantai pabrėžė: mūsų miesto istoriją jie vertina pagarbiai, todėl šalia piliakalnio – istorijos paminklo – numatė kraštovaizdžio nedarkantį sakurų sodą, o didesnius pakeitimus projektavo kitoje sodo pusėje.

Reikalinga infrastruktūra

Alytaus japoniškame sode žadama įrengti tvenkinius, krioklius, akmenų sodą, arbatos gėrimo ceremonijai skirtus paviljonus, akmeninius žibintus ir panašiai. Be kita ko, sodo teritorijoje numatyta keletas vietų, iš kurių atsivers puiki Nemuno ir miesto panorama.

Tikimasi, kad gražus gamtos kampelis bus patrauklus ne tik turistams, bet ir patiems alytiškiams, kurie čia galės leisti laisvalaikį, – šiam tikslui numatytos ir laisvos sodo zonos. Norint jose apsilankyti, bilieto įsigyti nereikės.

Sode ketinama sodinti Lietuvos klimatui tinkamus augalus ir medžius, daugelio rūšių jie auga čia pat, Dzūkijos miškuose.

Projekte pabrėžiama: japoniškam sodui reikės tam tikros infrastruktūros. Plane numatytos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, nauji keliai, pakrantėje pažymėtas dviračių takas, kuriuo būtų patogu pasiekti šią vietą – infrastruktūros plėtra turėtų pasirūpinti Alytaus miesto savivaldybė.

(Japonai pasidžiaugė ir Alytaus prieplauka, kurią matė miesto plane, išreiškė viltį, kad susisiekimas vyks vandeniu, tačiau ir svečiams, ir vertėjui, matyt, taip ir liko neaišku; ši mintis sukėlė susirinkusiųjų šypsenas – prieplauka ir Europos Sąjungos fondų pinigai juk jau po vandeniu…)

Apskaičiuota, kad sodą galėtų pasodinti dešimties japonų specialistų grupė, kuri augalų priežiūros mokytų ir alytiškius – būsimus darbuotojus. Kol kas nesiryžtama sakyti, kiek darbo vietų čia būtų įmanoma įkurti ateityje, juolab kad K.Ptakauskas sodui prižiūrėti siūlo pasitelkti jaunimą – įvairių mokyklų moksleivius, kuriems būtų skirtas tam tikras plotas.

Reikalingos milijoninės investicijos

Į susitikimą su Japonijos kraštovaizdžio architektūros konsultantais susirinkę valdininkai ir verslininkai vakar jiems uždavė nemažai klausimų, kurių bene pagrindinis – finansinis. Nors kalbėti apie pirminio projekto sąmatą labai sunku, atlikus kai kuriuos skaičiavimus prieita prie bendros išvados, kad ji siektų 10 milijonų litų.

Nelengva tiksliai pasakyti ir sodo kūrimo terminus: Japonijoje jis galėtų būti įrengtas per metus, o Lietuvoje to neįmanoma padaryti jau vien dėl oro sąlygų – ilgos žiemos. Vis dėlto vakar buvo įvardytas optimistinis variantas: japoniškas sodas Alytuje vartus galėtų atverti 2010 metais.

Lėšų japoniškam sodui tikimasi pritraukti iš Europos Sąjungos fondų. Pasak valdininkų, situacija palanki: 2007-2013 metais gauti struktūrinę paramą Alytus įtrauktas kaip augančios ekonomikos centras. Tiesa, japoniško sodo finansavimui iš būsimų investicijų dar turės pritarti politikai ir kita dalis visuomenės.

Tikimasi, kad prie japoniško sodo atsiradimo Alytuje prisidės ir Japonijos vyriausybė, projektą palankiai įvertino Vidaus reikalų ministerijos konsultantai, Ūkio ministerijai pateikti dokumentai, kad šis sodas būtų įtrauktas į svarbių turistinių objektų sąrašą.

Artimiausiu metu tikimasi parengti Alytaus japoniško sodo galimybių studiją ir techninius projektus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Japoniškas sodas Alytuje vartus atvers 2010-aisiais?"

  1. ANDRIUS

    MANAU KAD NIEKO GERO NEIŠEIS IR SU 15 MIL. , VIEN AKMENŲ TONĄ KAINUOJA 150 LT. IR IKI 2010M. NEPASTATYSI .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.