Obligacijos virto tapetais

Sulaukę išsvajoto nuvertėjusių rublinių indėlių grąžinimo ne visi pasijuto laimingi.

Obligacijos pražuvo

Klaipėdietis Vytautas Počiesas sovietmečiu banke turėjo beveik 12 tūkst. rublių ir laikė jame per 8 tūkst. rublių vertės 1982-aisiais išleistų obligacijų.

V.Počiesui šiemet sukaks 50 metų, todėl jis priklauso ketvirtajai indėlininkų grupei.

Vyras tikėjosi, kad jam bus išmokėta 12 tūkst. litų kompensacija. Po 6 tūkst. litų už obligacijas ir indėlius.

Tačiau iš banko pranešimo paaiškėjo, kad V.Počiesų šeima atgaus tik 4 975 litus.

„Pirmiausiai stebino, kodėl net ne 6 tūkst. litų, o mažiau nei 5 tūkst. litų sugalvojo grąžinti. Antra, niekas nepaaiškina, kodėl pražuvo obligacijos“, – pyko vyras.

Jis sakė, kad po 1990-ųjų pavasario bankas liepė atsiimti obligacijas, nes jos nebegaliojo.

Vytautas 1994-aisiais obligacijas užsiregistravo banke.

„Bankas obligacijų iš manęs nepaėmė, tik nusirašė numerius. Man niekas nepaaiškino, kad jas reikia užregistruoti žmonos vardu. Galėjome vien tik už obligacijas gauti 6 tūkst. litų“, – skundėsi vyras.

Negalėjo patarti

Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento Specialios finansinės veiklos reguliavimo skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė paaiškino, kad 1993-iųjų liepą visiems buvo kompensuota dalis nuvertėjusių indėlių.

„Todėl ir gali būti, kad indėlininkui liko kompensuota 1025 litais mažiau“, – sakė vedėja.

Pasak jos, įstatymas dėl indėlių kompensavimo buvo priimtas 1997-aisiais, todėl 1994-aisiais, kai reikėjo registruoti obligacijas, niekas negalėjo patarti, kaip elgtis.

„Tuomet niekas nežinojo, ar kompensuos rublinius indėlius, obligacijas šeimai, ar atskirai kiekvienam jos nariui“, – teigė L.Šumskaitė.

Rubliai – paveldimi

„Hansabanko“ duomenimis, pervesta 2 mlrd. 480 mln. 700 tūkst. litų atkurtų santaupų.

Santaupas ar jų dalį atgavo 639 tūkst. 400 indėlininkų. Liko nepervesta 1 mlrd. 142 mln. 100 tūkst. litų. Dar neatsiėmė santaupų 531 tūkst. indėlininkų.

„Dėl 1994-aisiais neįregistruotų obligacijų į ministeriją kreipiamasi palyginti retai. Įstatymas nenumato, kad obligacijos, kurios nebuvo nustatytu laiku įregistruotos, gali būti atkurtos“, – sakė Specialios finansinės veiklos reguliavimo skyriaus vedėja L.Šumskaitė.

Anot jos, rublinės santaupos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu paveldėtojas neturi savo vardu atsikūręs santaupų, jis privalo kreiptis į Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti.

Komisijai, kurią techniškai aptarnauja Finansų ministerija, reikia pateikti keletą dokumentų.

Pareiškimą leisti AB bankui „Hansabankas“ priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą. Užpildytą banko nustatytos formos prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą, patvirtintą banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu. Dokumentus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių gyventojas praleido nustatytąjį terminą – iki 1998-ųjų kovo 31-osios.

„Jeigu paveldėtojas turi atsikūręs santaupas, jis su dokumentu, patvirtinančiu jo teisę į indėlį, turi kreiptis į „Hansabanką“ ir pateikti minėtą dokumentą, kad jo sąskaita būtų papildyta paveldėtomis santaupomis“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Anot jos, pretenduoti atkurti velionio santaupas gali tie, kurie turi dokumentą, patvirtinantį jų teisę į mirusiojo turtą.

Netikėjo valstybe

„Klaipėda“ teiravosi finansų ministro Zigmanto Balčyčio, ar indėlininkai gali tikėtis, kad bus grąžinta ir ta santaupų dalis, kuri nebuvo kompensuota, nes sutuoktiniai laikė pinigus vienoje sąskaitoje, o ne atskirai. Arba obligacijas registravo tas šeimos narys, kurio vardu banke buvo saugomi šeimos indėliai.

„Kai pastaraisiais mėnesiais paaiškėjo, kad Vyriausybė šalies piliečiams jau šiemet kompensuos rublinius indėlius, į ministeriją ėmė skambinti žmonės, priklausantys ketvirtajai indėlininkų grupei – nesulaukę 60 metų, ir teirautis, kaip galėtų atsidaryti atkuriamąsias sąskaitas. Paklausti, kodėl to nepadarė įstatymo nustatytais terminais – nuo 1997-ųjų spalio 15-osios iki 1998-ųjų kovo 31-osios, – jie dažnai atsako, jog todėl, kad netikėjo valstybe“,- sakė finansų ministras.

Jis pabrėžė, kad Lietuva – vienintelė Baltijos valstybė, nusprendusi kompensuoti nuvertėjusius rublinius indėlius.

„Įstatymas, numatantis kompensuoti 6 tūkst. litų didžiausią sumą, neskaidant bendros šeimos narių sąskaitos į atskiras, buvo priimtas prieš dešimtmetį. Vyriausybė tik vykdo anuometinės valdžios įsipareigojimus, nes nori pagaliau nusimesti didelę valstybės įsipareigojimų naštą“,- teigė Z.Balčytis.

Vilčių nepaliko

Lietuvos piliečiams iš viso turėjo būti išmokėta 5,6 milijardo litų. Šiais ir kitais metais šiuos įsipareigojimus tikimasi visiškai įvykdyti.

Anot finansų ministro, šių metų pabaigoje iš tos sumos liks tik 175 milijonai neišmokėtų kompensacijų už žemę. Pinigus tikimasi išmokėti iki 2009-ųjų.

„Keisti prieš 10 metų įsigaliojusią nuvertėjusių indėlių kompensavimo tvarką neketinama. Tas pats ir dėl obligacijų“,- tvirtino Z.Balčytis.

Pasak jo, Vyriausybė galų gale įvykdys valstybės įsipareigojimus dėl indėlių grąžinimo ir pagaliau užvers šį istorijos puslapį.

„Tikrai nenoriu kaltinti žmonių ar jiems priekaištauti. Žmogus visuomet nori kuo geriau ir tai natūralu. Jei indėliai nebūtų kompensuojami, nebūtų ir šių klausimų bei ginčų. Kai jie bent iš dalies kompensuojami, norisi dar daugiau. Tokia žmogaus prigimtis“, – filosofavo ministras.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.