Pasak daugiau nei 50 bendrovių valdančio koncerno „Achemos” grupė prezidento Bronislovo Lubio, Klaipėdos regionas šiai įmonių grupei yra ne mažiau svarbus nei Jonava, kurioje veikia didžiausia koncerno bendrovė – trąšas ir cheminius produktus gaminanti „Achema”.
„Achemos” grupė planuoja milijonines investicijas į didžiausią uosto operatorę Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco”), naują keleivių terminalą, pramogų ir poilsio zonos sukūrimą „Klaipėdos laivų remonto” nuomojamoje teritorijoje. Koncernas taip pat ketina toliau plėsti galingiausią vėjo jėgainių parką, stovintį Kretingos rajone.
Svarbu litai, o ne tonos
Pristatydamas praėjusių metų „Achemos” grupės rezultatus, koncerno prezidentas B. Lubys akcentavo, jog privatizuojant „Klasco” buvo sumokėta 208 mln. litų, o investicijos į šią bendrovę jau siekia 150 mln. litų. Šiemet ketinama investuoti dar apie 15 mln. litų.
„Vedame derybas dėl naujo maisto krovos terminalo-šaldytuvo, per kurį keliaus šiltųjų kraštų citrusiniai vaisiai, bananai ir kiti produktai, statybų. Terminalą turėtume pradėti eksploatuoti maždaug po dvejų metų. Šalia Jūrų perkėlos terminalo statysime sandėlius popieriui laikyti. Numatome pastatyti apie 24 000 kvadratinių metrų sandėlių. Pirmajame etape bus statomas 8 000 kvadratinių metrų sandėlis. Iš viso investicijos į šį projektą turėtų siekti apie 24 milijonus litų”, – sakė B. Lubys.
Pernai „Klasco” perkrovė 8,42 mln. tonų krovinių (1,9 proc. mažiau nei 2005 m.), gavo 125,3 mln. litų neaudituotų pajamų. Pasak B. Lubio, įmonėje yra įdiegta pajamų, o ne perkrautų krovinių kiekių kontrolė, nes būtent finansiniai rezultatai turi būti svarbiausi. Šiemet „Klasco” planuoja skirti iki 25 mln. litų dividendų (1,97 lito už akciją). 2005 metais bendrovė išmokėjo 21 mln. litų dividendų, (1,65 lito vienai akcijai).
2007 metų įmonės pajamos, anot „Achemos” grupės vadovo, turėtų siekti apie 131 mln. litų, taip pat turėtų būti išlaikytos 2006 metų krovos apimtys – apie 9 mln. tonų.
Nauda ir uostui
B. Lubys kitos koncerno įmonės, veikiančios Klaipėdos uoste – Krovinių terminalo (KT) – veiklos rezultatus vadina itin gerais.
Žinia, pernai vasarį KT valdantis „Klasco” su Šveicarijoje registruota tarptautinės naftos perdirbimo ir prekybos bendrovės „Vitol International” atšaka pasirašė vadinamąją „take or pay” sutartį. Pagal ją dvejiems metams „Vitol” išsinuomojo KT talpyklas ir moka nuomos mokestį nepaisant to, ar krauna produkciją, ar ne. Yra numatytas tik krovos maksimumas.
„Nepaisant to, kad „Vitol” įsigijo bendrovės „Ventspils nafta” akcijų, jie yra patenkinti KT teikiamų paslaugų kokybe. Manau, kad kontraktas bus pratęstas ne tik metams, kaip yra numatyta galimybė pasirašytoje sutartyje, bet ir ilgesniam laikotarpiui”, – sakė B. Lubys.
Anot jo, KT veikla yra itin naudinga ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes ji gauna du kartus daugiau pajamų už atplaukiančius laivus. Tokia situacija susidaro dėl to, kad „Vitol” apsimoka iš Kaliningrado srityje esančio Baltijsko uosto atplukdyti naftą mažesniuose tanklaiviuose, ją iškrauti į talpyklas, o paskui perkrauti į didelius tanklaivius.
„Klasco” į Krovinių terminalą yra investavusi apie 136 mln. litų. Daugiau nei 25 proc. šių investicijų buvo skirta darbų saugos technologijoms, priešgaisrinei apsaugai ir aplinkosaugai.
„Geri KT veiklos rezultatai šiemet leis grąžinti 15 milijonų litų paskolos „Parex” bankui”, – sakė „Achemos” koncerno prezidentas.
Jo teigimu, netolimoje ateityje KT gali būti sujungtas su „Klasco”.
380 mln. litų investicijos
„Tenka tik apgailestauti, kad vienintelė Lietuva iš Baltijos šalių savo uoste neturi keleivių terminalo. Jei nekils didelių sunkumų, ši problema gali būti išspręsta 2009 metais”, – sakė B. Lubys, kurio vadovaujamame koncerne yra ir UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT).
Žinia, būtent šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje bus statomas modernus keleivių ir krovinių terminalas, aptarnausiantis ro-ro tipo laivus. KKKT bandys pritraukti naujas keleivių ir ro-ro laivų linijas iš Suomijos, Švedijos, Lenkijos.
„Achemos” grupė dalyvauja plėtojant ir kitą daug investicijų reikalaujantį projektą Klaipėdos uoste. Kartu su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Eika” sukurta UAB „Jūros vartai” įgyvendina analogiškai pavadintą projektą AB „Klaipėdos laivų remontas” nuomojamoje teritorijoje šalia piliavietės. Planuojamos investicijos į pramogų bei poilsio zonos sukūrimą sieks apie 300 mln. litų.
„Šiame projekte mes atliekame investuotojų funkciją, projekto kryptį rodo „Eika”, turinti daug patirties šioje srityje”, – sakė B. Lubys.
Plės „žalios” energijos gamybą
Pernai gruodį bendrovė „Achema hidrostotys” Kretingos rajone baigė montuoti 16 megavatų bendro galingumo vėjo elektrinių parką. Jame stovi 6 iš Danijos parsigabentos vėjo jėgainės, kurių kiekvienos galingumas siekia 2,75 megavato. Tai yra didžiausios ir galingiausios jėgainės Lietuvoje.
Investicijos į šį projektą siekia per 60 mln. litų. Tikimasi, kad jos atsipirks per 10-12 metų.
„Vėjo jėgainių parką plėsime – derimės dėl aplinkinių žemių supirkimo arba išsinuomojimo. Iki 2009 metų planuojame parko galingumą iki 70 megavatų”, – sakė B. Lubys.