Vakar šalia Klaipėdos veikiančiai PET granules gaminančiai bendrovės „Neo Group” gamyklai buvo įteikti aplinkosaugos ir kokybės vadybos sertifikatai.
Sertifikatus ISO 14001:2004 ir ISO 9001:2000 įteikęs bendrovės „Det Norske Veritas” Lietuvos padalinio vadovas Audrius Šileika sakė, kad šie įvertinimai liudija, jog „Neo Group” veikla aplinkosauginiu požiūriu atitinka visus teisinius reikalavimus, o produkcijos gamyba ir jos pristatymas tenkina klientų poreikus.
Ekologija taupo pinigus
„Įprasta matyti tik popierinius sertifikatus, tačiau dažnai užmirštama, jog jie slepia grandiozinį darbą kuriant vadybos sistemas, užtikrinančias kokybę ir gamybos atitikimą vis griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams”, – sakė A. Šileika.
Anot jo, kokybės ir aplinkosaugos sertifikatai taip pat yra aiški nuoroda įmonei ir toliau tobulinti savo veiklą.
Pasak „Neo Group” Kokybės skyriaus direktorės Rasos Arcišauskienės, įdiegiant kokybės ir aplinkosaugos sistemas buvo daug investuota į personalo kompetencijos kėlimą, buvo organizuojami mokymai.
„Aplinkosauginių reikalavimų paisymas garantuoja mažesnius ekonominius kaštus. Tai leidžia mokėti mažesnius taršos, pakuočių mokesčius”, – sakė R. Arcišauskienė.
Jos teigimu, bendrovė nuolat atlieka oro, dirvožemio, vandens ir visus kitus monitoringus. Ypač kontroliuojamos gamybos proceso metu išmetamos medžiagos – azoto oksidas, acetaldehidas bei metildioksolanas.
„Dažnai neteisingai teigiama, kad acetaldehidas bei metildioksolanas yra toksiškos ir nuodingos medžiagos. Acetaldehidas yra kenksmingas, o metildioksolanas – degus. Nė vienos iš šių medžiagų išmetimai neviršija nustatytų normų. Tai liudija atestuotos laboratorijos iš Didžiosios Britanijos atliekami tyrimai. Paskutiniai buvo atlikti praėjusią savaitę. Anglus samdomės, nes Lietuvoje nėra nė vienos atestuotos laboratorijos, galinčios atlikti tokius tyrimus”, – sakė „Neo Group” Kokybės skyriaus direktorė.
Pernai „Neo Group” aplinkosaugos tyrimams ir projektams išleido 300 tūkst. litų. Šiemet šiam tikslui planuojama skirti 900 tūkst. litų. Nemaža dalis šios sumos atiteks būtent užsienio specialistų atliekamiems tyrimams finansuoti.
Statys trečią liniją
Šiuo metu visu pajėgumu gamykloje dirba viena PET granulių gamybos linija. Pasak „Neo Group” vadovo Andriaus Pečkio, jau atliekami antrosios linijos paleidimo-derinimo darbai. Tikimasi, kad maždaug po mėnesio valstybinė komisija jau leis ją eksploatuoti.
„Taip pat juda procesas dėl trečios analogiškos linijos statybų. Gavus visus leidimus ji galėtų pradėti veikti po 1,5 metų. Investicijos į ją siektų apie 200 milijonų litų”, – sakė A. Pečkys.
Pernai „Neo Group” pagamino 172 tūkst. tonų produkcijos ir, neaudituotais duomenimis, pasiekė 587 mln. apyvartą. Šiais metais planuojama pagaminti apie 295 tūkst. tonų produkcijos ir pasiekti 1,1 mlrd. litų apyvartą.
Pasak A. Pečkio, pasipriešinus Klaipėdos rajono valdžiai, bendrovė atsisakė planų statyti tereftalio rūgšties, kuri yra pagrindinė žaliava, gamybos liniją.
„Tereftalio rūgštis – balti milteliai – yra nepavojinga medžiaga. Ji importuojama per Klaipėdos uostą konteineriais. Juose tereftalis yra supakuotas į plastikines pakuotes. Kita žaliava – monoetilenglikolis, liaudiškai vadinamas antifrizu. Jis atplukdomas tanklaiviais ir perpilamas į Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje esančią talpyklą. Iš ten perpilamas į geležinkelio cisternas ir atkeliauja į gamyklą”, – pasakojo „Neo Group” Kokybės skyriaus direktorė R. Arcišauskienė.
Anot jos, gaminamos PET granulės yra visiškai nekenksmingos, jos naudojamos maisto ir medicinos pramonėje gaminti pakuotes.
50 proc. produkcijos eksportuojama, o likusi pasilieka Lietuvoje – tiekiama tų pačių akcininkų valdomai Lentvaryje veikiančiai bendrovei „Retal Europe” ir įmonei „Putokšnis”. Eksportuojamos granulės po toną sufasuojamos į pakuotes, o Lietuvoje klientams vežamos palaidos granulovežiais.
Tarp „Neo Group” produkcijos pirkėjų yra pasauliniai gaiviųjų gėrimų ir maisto pramonės gamintojai – „Pepsi”, „Danone” ir kiti. Iš viso produkcija eksportuojama į 25 šalis. „Neo Group” jau yra tapusi viena didžiausių šalyje sausumos transporto paslaugų užsakovių – per metus įvežė apie 250 tūkst. tonų žaliavos. Planuojama, kad šiemet jos kroviniai sudarys apie 6 proc. Klaipėdos uosto konteinerių krovos.