Statybos idėjų centre atidaryta originalių šviestuvų, kurių autoriai – skulptoriai, tekstilininkai ir keramikai, paroda
Originaliam interjerui visuomet praverčia ryški ir meniška detalė, o jei ji dar galėtų atlikti ir naudingą funkciją, būtų išties puiku. Taip neretai pagalvoja ne tik svajojantieji apie ypatingus namus, bet ir interjerų kūrėjai, architektai bei dizaineriai.
Pasigenda autorinių darbų
„Ne kartą, rinkdama kokybiškus ir brangius užsienio gamintojų šviestuvus savo klientams, pagalvodavau, kad mes nepelnytai skriaudžiame savus menininkus”, – sako Statybos idėjų centro vadovė architektė Violeta Beigienė. Jos noras interjeruose matyti originalius autorinius šviestuvus yra nenaujas. Architektė ne vienus metus laisvalaikiu pati juos kuria. Ne viena jos idėja yra įkūnyta, kai kurios jų – Statybos idėjų centro patalpų interjere.
„Ne, mano darbai konkurse nedalyvauja, jie nebus vertinami”, – sako V.Beigienė, sumaniusi surengti ne šiaip parodą, bet ir konkursą. Vertinimui pateikti šviestuvai pažymėti numeriais, už labiausiai patikusius kviečiami balsuoti ir parodos lankytojai. Pamatyti originaliuosius šviestuvus galima iki pat vasario pabaigos.
Meninė intriga – svarbiau
„Tai „Ameba” ir „Akibrokštas”. Vieną jų dariau savo reikmėms”, – sako jaunas skulptorius Tadas Vosylius, kurį kalbiname jam atsistojus tarp minėtų dviejų, gerokai už autorių aukštesnių metalinių šviestuvų. Jo brolis Tomas Vosylius taip pat dalyvauja konkurse, o jo sukurtas metalinis šviestuvas „Sutemos” taip pat buvo skirtas jam pačiam.
„Taip jau būna: pasigamini sau, paskui kas nors pamato, jei patinka, išprašo ir vėl tenka ką nors sugalvoti”, – šypteli Tomas.
Broliai neslepia, kad menininkai nežiūri į šviestuvą tradiciškai, kaip į reikalingą daiktą, iš kurio turi sklisti šviesa. Jiems reikia, kad bet koks daiktas būtų dar ir meniškas. Meniškumas yra net pirmoje vietoje, o funkcionalumas – antroje. „Yra žmonių, kurie profesionaliai „liuksus” skaičiuoja, jų tikrai negali pranokti”, – sako Tomas.
Keramikas Remigijus Sederevičius šviestuvą iš molio pagamino Estijoje vykusiam simpoziumui. „Simpoziumas vyko dvare ir šviestuvas stovėjo kieme. Abi jo pusės dekoruotos skirtingai, galima jį sukioti pagal nuotaiką. Arba laukiant svečių atsukti paradinę pusę”, – šypteli keramikas. Šis darbas po simpoziumo atkeliavo į autoriaus namus ir tapo dar vienu jų gyventoju.
„Kartais sugrįžti ir net išsigąsti, kad namuose kažkas šeimininkauja. Teko net į kitą vietą pastatyti”, – juokiasi Remigijus. Antrasis jo darbas šiame konkurse – grakštus augalas iš balto porceliano.
Praverčia įvairiausi daiktai
„Iš perpus perpjauto akmens norėjau padaryti fontaną. Dabar sumanymą šiek tiek pakeičiau, per siaurą plyšį gali lietis ne tik vanduo, bet ir šviesa. Toks šviestuvas tinka lauke, gali būti daug didesnis arba mažesnis”, – sako skulptorius Donatas Dovidavičius.
Šviestuvu tapo ir stiklo stalelis, įmantrios konstrukcijos iš metalo ir stiklo, medžio, molio, butelių, net batų ir veltinių. Į pastaruosius šviesą įtaisė tekstilininkė Laura Keblytė.
„Tai „Veltinukai”, jie primena apie spindesį ir skurdą. Norėjau prisiminti senus paprastus daiktus ir suteikti jiems naujos prasmės. Kai kilo šis sumanymas, visų klausinėjau, kas turi senų veltinių. Nesitikėjau, kad dar įmanoma gauti naujų. Pasirodo Urmo bazėje yra visko”, – pasakoja Laura.
Japoniškos stilistikos šviestuvus iš bambuko, stiklo ir japoniško popieriaus pagamino skulptorius Kęstutis Lanauskas. „Aš metus laiko gyvenau Japonijos kaime. Savo šviestuvus pavadinau japoniškais vardais. Dar vieną – iš paprastos skylėtos plytos pagaminau jau pamatęs parodos salę. Čia buvo tokių plytų”, – sako Kęstutis.
Laisvė ribojama tik fantazijos
Skelbiant konkursą norėta, kad kiekvienas jam pateiktas šviestuvas būtų originalus, modernus, funkcionalus, ergonomiškas. Jis gali būti sieninis, lubinis ar pastatomas, skirtas gyvenamųjų ar visuomeninių erdvių interjerui. Medžiagų ir idėjų laisvė ribojama tik kūrėjų fantazijos. Tačiau pageidauta, kad gyvenamosioms erdvėms skirtas šviestuvas būtų meniškas, originalus, funkcionalus, o visuomeninėms erdvėms – funkcionalus, racionalus, paprastas.
„Labai norėjau paskatinti menininkus kurti, bet iš savo praktikos žinojau, kad labai svarbu techniniai reikalavimai. Laimė, konkurso idėją palaikė bendrovės „Mazgas” direktorius Arvydas Šmigelskas, kurio pastangomis toks bendradarbiavimas pavyko”, – sako V.Beigienė.
A.Šmigelskas neslepia, kad jam labai įdomu, ar lietuviai, visai kitų sričių menininkai, sukurs tokį šviestuvą, kuris būtų ne tik originalus, bet ir pritaikomas kartotinei gamybai. Numatytas ne vienas apdovanojimas. Juos pelnys techniškiausio, meniškiausio ir žiūrovų geriausiuoju išrinkto šviestuvo autoriai. Atskiro prizo ir sutarties gali tikėtis kartotinei gamybai išrinktas šviestuvas. Techniškiausio šviestuvo autorius išvyks į šviestuvų gamyklą „Tridonic” Austrijoje, o meniškiausio bus apdovanotas garsaus italų gamintojo „Artemidė” šviestuvu.
Vertinimo komisijoje – architektė Audronė Kaušpėdienė, architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, skulptorius Robertas Antinis ir interjero salono direktorė Jūratė Taujanskienė.