Ar galima ir reikia keisti pensijų fondą?

Galimybė keisti pensijų kaupimo bendrovę nuo sausio 1 dienos suteikta 440,9 tūkst. žmonių. Tai yra tiems, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašė prieš trejus metus.

Pats keitimo mechanizmas nėra sudėtingas. Fondo dalyvis turi sudaryti sutartį su nauja bendrove, tada per 14 dienų nuvykti į senąją, pateikti šiai prašymą ir naują sutartį. Per kitas 14 dienų sutartis su ankstesniu fondu nutraukiama. Sukauptos kliento lėšos ir gautos įmokos pervedamos į naują bendrovę.

Pensijų fondų taisyklėse nurodoma, kad pereinant į kitos bendrovės pensijų fondą pirmą kartą per metus gali būti skaičiuojami mokesčiai iki 0,2 proc. nuo turto, bet ne daugiau kaip faktinės išlaidos. Tačiau tai, ar verta ir kada verta keisti pensijų kaupimo bendrovę, reikėtų vertinti pagal keletą kriterijų.

Priimtina rizika

Pirmiausia būtina įvertinti savo rizikos toleranciją. Ji leidžia apibūdinti, kokio dydžio vertės svyravimai (ir pelno, ir nuostolių) yra priimtini. Kitaip sakant, reikia apsispręsti, kokią dalį savo santaupų „ramiai” galėtumėte prarasti. Rizikos tolerancija – labai subjektyvus kriterijus, tačiau ją gali padėti vertinti ir objektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, amžius (kuo mažiau laiko liko iki pensijos, tuo mažiau galime rizikuoti), pajamos (kuo didesne turto/būsimų pajamų dalimi rizikuojame, tuo mažiau rizikos galime prisiimti). Dabar fondai klasifikuojami pagal Finansų analitikų asociacijos pasiūlytą tvarką: obligacijų, mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies, akcijų fondai. Visos pensijų kaupimo bendrovės gali pasiūlyti visų rūšių fondų.

Taigi jei pasikeitė jums priimtinas rizikos lygis, pirmiausia vertėtų pasidairyti kito daugiau arba mažiau rizikingo fondo toje pačioje bendrovėje. Tačiau pasitaiko, kad net tos pačios klasės (tarkim, 100 proc. akcijų) skirtingų bendrovių fondų rizikingumas būna ne vienodas.

Mokesčiai

Kitas svarbus dalykas – administraciniai mokesčiai. Užsienio pensijų ir investicinių fondų tyrimai rodo, kad fondai, kuriuose taikomi didesni mokesčiai, nebūtinai gauna daugiau pelno nei fondai, imantys mažesnius mokesčius. Lygiai taip pat neįrodyta ir priešingai. Lietuvoje pensijų kaupimo bendrovių veiklos laikotarpis pernelyg trumpas, kad būtų galima ieškoti kokių nors tendencijų. Bent jau kol kas sunku įžvelgti investavimo rezultatų ir mokesčių sąsajas. Mokesčiai nuo turto (nustatyti maksimalūs) mūsų šalies pensijų kaupimo bendrovėse yra beveik vienodi: iki 0,99-1 procentas. Didesni būtų skirtumai, jei lygintume mokesčius nuo įmokos (1,5-10 proc.). Mokesčiai nuo įmokos svarbesni tiems, kurie pensijas kaups 7-10 metų. Dideli mokesčiai nuo įmokos gali sudaryti didesnę pusę visos mokesčių sumos.

Investicinė grąža

Fondo pelningumas, arba investicinė grąža, iš pirmo žvilgsnio atrodo bene svarbiausias kriterijus. Tačiau būtina atsiminti du dalykus. Pirma, ankstesnio laikotarpio rezultatai negarantuoja tokių pat ir ateityje. Pensijų fondas, kurio rezultatai keletą metų buvo labai geri, ateinančiais metais gali pasiekti kur kas prastesnių rodiklių. Tiesa, viena taisyklė sako, kad fondas, kurio rezultatai, lyginant su kitais tos pačios klasės ir rizikingumo fondais, keletą metų iš eilės buvo prasti, greičiausiai ir ateinančiais metais nebus geresni. Antra, didesnis pelningumas neretai siejamas ir su didesne rizika (apie tai jau rašėme). Vis dėlto dveji su puse metų – pernelyg trumpas Lietuvos pensijų fondų investavimo laikotarpis, kad vien praėjusių metų fondo grąža būtų itin svarus kriterijus renkantis pensijų kaupimo bendrovę.

Reikia gerai apsvarstyti

Sprendžiant, ar keisti pensijų kaupimo bendrovę, ar ne, pirmiausia svarbu įvertinti, ar turimas fondas atitinka priimtiną riziką. Tada periodiškai, pavyzdžiui, kartą per metus arba dvejus, pasitikrinti, ar pasirinktos bendrovės fondas nėra tarp neefektyviausių (įvertinus mokesčius). Jeigu jis iš tiesų taiko vienus didžiausių mokesčių ir tuo pat metu savo kategorijoje užima vieną žemiausių pozicijų pagal grąžos ir rizikos santykį, verta pasidairyti alternatyvos kitose pensijų bendrovėse. Visais kitais atvejais reikėtų stebėti, kaip kinta pasirinkto fondo rodikliai per ilgesnį laikotarpį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.