Sausio 19-28 dienomis Berlyne vyko naujosios muzikos festivalis „Ultraschall”. Svarbiausiose Vokietijos sostinės salėse kiekvieną dieną vyko net po kelis simfoninės, kamerinės muzikos koncertus.
Koncertus įrašė ir transliavo Vokietijos radijo kultūros programos. Festivalis siekė užfiksuoti ir parodyti tai, kas šiandien yra ryškiausia naujosios muzikos platumose.
Atliko naująją muziką
Nors tuomet vėtra Lietuvoje laužė medžius, o negailestingas uraganas Kirilas ardė Čekijos, Belgijos, Vokietijos namų stogus ir oro uostus, vis dėlto Berlyną pasiekė visi atlikėjai, kompozitoriai, klausytojai. Svarbiausios Berlyno koncertų salės laukė muzikos, kuri turėjo klausytojams pateikti šiandieninį ryškiausių vidurinės kartos kompozitorių ir atlikėjų meną. Tai buvo akcentuojama spaudos leidiniuose, per viešus pokalbius su kompozitoriais. Greta šiandien kuriamos muzikos buvo pristatyti ir avangardo klasikų kūriniai.
Šį kartą į festivalį buvo pakviesti patys žymiausi naująją muziką atliekantys Europos ansambliai iš Vienos, Vokietijos, Paryžiaus, Strasbūro.
Pasirodė ir lietuviai
Į festivalį buvo pakviesti ir du lietuvaičiai. Kompozitorius Vykintas Baltakas Berlyno filharmonijos kamerinėje salėje dirigavo Berlyno filharmonijos simfoninio orkestro muzikantų kameriniam ansambliui „Scharoun”. Koncerte dalyvavo dainininkė Rita Balta (Bieliauskaitė) ir baritonas Thomas E.Baueris. Moderniame Berlyno rajone tarp stiklinių aukštybinių gyvenamųjų namų, žymiojo dirigento Herberto von Karajano vardu pavadintos gatvės kampe – šio muziko pastangomis įrengtos moderniausios filharmonijos koncertų salės. Jos ypatingos architektūriniu sprendimu, kuris padėjo pasiekti puikios akustikos efektą. Atlikėjai viduryje salės – tarsi amfiteatro viduryje. Aplinkui lyg į giraitės atšlaitę kyla muzikantus juosiančios vietų eilės klausytojams. Sakytumei, muzika skamba tarsi iš šulinio dugno. Nuostabus efektas, kai girdi apačioje išgautą garsą visoje salės erdvėje. Šioje salėje iki šiol buvo koncertavęs tik vienintelis Lietuvos menininkas – profesorius Saulius Sondeckis.
Autorė buvo nustebusi
Šįkart puikūs ansamblio muzikantai pakluso Baltako interpretuojamai muzikai. Juliane Klein kūrinys „Eiti…” buvo toks įtaigus, kad susižavėjusi autorė sakė, jog tokio varianto dar neteko girdėti. Publika buvo tarsi užhipnotizuota ir suomių kompozitorės Kaijos Saariaho dainų, sukurtų Apollinaire’o, Shakespeare’o ir kitais tekstais, interpretacijos. Nepaprastai jautriai neoimpresionistinę muziką traktavo dainininkai. Sudėtingos partijos neišsiskyrė demonstruojamais solistų iššūkiais. Muziką dainininkai kūrė labai plastiškai, tarsi būdami ansamblio dalimi, kartu jautriai perteikė poetines kompozitorės vizijas.
Garso spalvų žaismas
Kitas lietuvaičių koncertas vyko Sofijos salėje pagal jų parengtą scenarijaus planą, kurio pagrindas – soprano dialogai su tokiais, atrodytų, tolimais instrumentais kaip trimitas, kontrabosas. Koncerte, prasidedančiame nuo žingsnių aido, viskas buvo nuoširdu, ir kūriniai ypač prasmingai sujungti. Šiame Ritos Baltos ir Vykinto Baltako koncerte svarbų vaidmenį vaidino šviesa, žodžio skambesys, garso spalvų žaismas. Grojo puikūs muzikantai: daugelio tarptautinių konkursų laureatas bulgaras Sava Stoianovas ir žymaus Vienos ansamblio „Klangforum Wien” solistas Uli Fusseneggeris. Skambėjo Lucciano Berio, Beato Furrerio, Dietmaro Wiesnerio, Vykinto Baltako, Giacinto Scelsio, Gerhardo Riumo kūriniai.
Publika klausėsi perimdama atlikėjų meninę įtampą. Laisvai valdanti balsą dainininkė per šį koncertą kūriniams suteikė daugiau žaismės, o balsui – ypatingo instrumentinio atspalvio. Jauki erdvė ir atliekama muzika nereikalavo nei ištaigingų koncertinių drabužių, nei įmantrių šukuosenų. Jaunieji atlikėjai demonstravo puikią muzikinę raišką.