Nuo žuvautojų tvora apsitvėrusi valstybės įmonė įtariama savavaliavimu
Poledinės žūklės entuziastai daugelį metų rinkdavosi Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos Kauno žiemos uoste. Dabar jie yra vejami nuo Nemuno įlankos ledo. Direkcijos administracija aiškina tiesiog sauganti uoste esantį savo turtą, tačiau Aplinkos ministerija mano, kad valstybės įmonė savavaliauja.
Daugelis nenori konfliktų
Įlanką, kurioje įsikūręs žiemos uostas, pastarosiomis dienomis apgulė poledinės žūklės mėgėjai. Jie pasakojo sulaukę jiems nemalonios staigmenos.
„Įlankos teritoriją Vidaus vandens kelių direkcija aptvėrė tvora, nenori mūsų prileisti ant ledo. Anksčiau to nebūdavo, tai kas dabar atsitiko?” – klausė žvejai.
Nuvykę į vietą radome dešimt žvejų. Kalbinti vyrai teigė šiemet žvejoją čia pirmą kartą, tačiau girdėję, kad gali būti nuvaryti nuo ledo.
„Jau 25 metus čia žvejoju, anksčiau niekada niekam neužkliūdavome”, – sakė Mindaugas Sulgaitis. Jis rodė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žvejo bilietą. „Su juo galiu visur žvejoti”, – sakė jis.
Pašnekovai pasakojo, kad pernai ant ledo čia vienu metu buvo galima rasti po šimtą žvejų. „Dabar žvejų mažiau, nes kiti nenori įsivelti į konfliktus”, – sakė jie.
Įmonė ginasi nuo vagių
Vidaus vandens kelių direkcijos Uostų skyriaus viršininkas Viačeslavas Afoninas teigė, kad tvora pastatyta siekiant geriau apsaugoti turtą.
„Mūsų uoste yra daug laivų, kitos technikos. Vis atsiranda norinčių ką nors pasisavinti, o mes privalome saugoti. Ne vienas laivas buvo apvogtas. Be to, šioje teritorijoje yra saugomas kuras, todėl tai yra pavojinga”, – sakė jis.
„Dauguma žvejų ramiai gaudo žuvis, jų nevarome, jei nelenda į mūsų teritoriją”, – teigė V.Afoninas.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas taip pat teigė, kad nori apsaugoti įmonės turtą. „Jūs turbūt irgi nenorėtumėte, kad į jūsų kiemą landžiotų visi, kas nori”, – sakė jis. Ketvirtadienį pradėta statyti dar viena tvora, šį kartą ant paties ledo.
Draugija nemato problemos
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus žuvininkas Algimantas Narauskas teigė, kad šioje situacijoje problemos nemato.
„Žinoma, anksčiau ten buvo galima laisvai prieiti. Tačiau tarp žvejų yra ir nesąžiningų žmonių, kurie lenda į laivus, vagia. Todėl uostas ir aptvėrė teritoriją, kad apsisaugotų nuo tokių dalykų. Bet apsauga gana atlaidžiai žiūri į žvejus. Per garsiakalbį perspėja tik tuos, kurie priartėja per daug arti laivų. Kiti gali ramiai žvejoti”, – sakė A.Narauskas.
Anot jo, ši dirbtinė įlanka labai populiari tarp žvejų. „Ten gerai kimba karšiai, žiobriai, kuojos. Žinoma, kartais tenka pasitenkinti tik pūgžliais. Tačiau kai prasidės ižas, bus geros žuvies”, – sakė A.Narauskas.
Siūlo žvejoti kitur
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius irgi tikino nematąs reikalo įsikišti į šį konfliktą.
„Nebuvau ten nuvykęs, bet turbūt ir nėra didelio reikalo. Žvejai turi teisę žvejoti Nemune, niekas iš ten jų neišvarys. Tačiau jie nori žuvį gaudyti specialiai Vidaus vandens kelių direkcijai skirtoje įplaukoje. Tai yra šios įmonės teritorija, kurią ji teisėtai saugo”, – sakė E.Vainalavičius.
Pažeidė įstatymus
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktoriaus pavaduotojas Vilmantas Greičiūnas buvo kategoriškas.
„Manau, kad valstybės įmonė neteisi, galbūt net savavaliauja. Jeigu ji norėtų apriboti mėgėjišką žūklę valstybiniame vandens telkinyje, turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu. Jeigu toks prašymas būtų, jis būtų pasiekęs mane. Tada atsirastų atitinkamas įrašas mėgėjiškos žūklės taisyklėse, kad toje vietoje žūklė draudžiama. Tačiau nesulaukiau net skambučio iš tos įmonės, net ir dabar, kai kyla konfliktas”, – sakė V.Greičiūnas.
Anot jo, Nemuno įlanka negali būti privati. „Valstybiniuose vandens telkiniuose galioja mėgėjiškos žūklės nuostatos, kad pensininkai, vaikai iki 16 metų gali žvejoti nemokamai, kitiems privaloma parduoti leidimus, kurių kainos negali būti du kartus didesnės, nei nustatyta valstybės rinkliava. Mėgėjiškos žūklės nuostatos negalioja privačiuose tvenkiniuose, ten tvarką nustato savininkas. Ar ta įlanka – privatus tvenkinys? Jei ne, ten negalima įvesti savos tvarkos”, – aiškino V. Greičiūnas.
Jis priminė, kad vandens telkinio savininkas pagal žemės įstatymą privalo užtikrinti laisvą gyventojų priėjimą prie vandens apsauginėmis juostomis, kurios yra nuo 5 iki 25 metrų. „Negalima aklinai užsitverti iki telkinio tvoromis, net jeigu tai privati žemė”, – sakė V.Greičiūnas.