Ar savivaldybių rinkimuose turi būti leista dalyvauti ne partijų keliamiems kandidatams?
Tik demokratinė iliuzija
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas: – Kiekvienąkart, kai Seime būdavo svarstomas klausimas dėl pavienių ar nepartinių kandidatų dalyvavimo savivaldos rinkimuose, kildavo abejonių, ar to tikrai reikia. Įvairioms politinėms jėgoms priklausantys politikai visuomet sutardavo, kad toks leidimas būtų tik tam tikra prasme demokratinė iliuzija, kuri nepadeda stiprėti partijoms ir užtikrinti tokių kandidatų realaus politinio nepriklausomumo.
Tose šalyse, kur tokia praktika egzistuoja, ne itin daug nepartinių kandidatų patenka į vietos valdžią. O ir jie paskui prisijungdavo prie vienos ar kitos politinės partijos frakcijos.
Yra ir kitokių abejonių, pavyzdžiui, dėl tokių kandidatų atskaitomybės rinkėjams. Politinėms partijoms nustatytos griežtos veiklos ir jų priežiūros taisyklės. Tuo tarpu pavieniams kandidatams tokių taisyklių nenustatysi.
Žinoma, kuo didesnio žmogaus teisių užtikrinimo prasme būtų tikslinga leisti rinkėjams pasirinkti – ar jie nori balsuoti už partijų pasiūlytą kandidatų sąrašą, ar už nepartinius kandidatus. Kitų šalių, o ir mūsų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose praktika rodo, kad vadinamieji nepriklausomi kandidatai surenka itin mažai balsų. Vis tiek rinkėjas atsigręžia į partijų atsijotus kandidatus.
Be abejo, jeigu Konstitucinis Teismas nuspręs, kad dabartinė sistema neatitinka Konstitucijos reikalavimų, mes pakeisime įstatymą ir 2011 metų savivaldybių rinkimuose galės dalyvauti pavieniai kandidatai ar jų grupės.
Labai abejoju, ar toks Konstitucinio Teismo sprendimas turėtų įtakos jau dabartiniams rinkimams, iki kurių liko mažiau kaip trys savaitės. Nemanau, kad rinkimai būtų perkelti vėlesniam laikui, nes tai būtų ne tik valstybės lėšų švaistymas, bet ir prieštarautų Konstitucijai, kuri nustato griežtas rinkimų tvarkaraščio ribas. Neįmanoma sustabdyti jau visiškai įsibėgėjusio ir galutinės stotelės link priartėjusio traukinio.
Derėtų nepažeisti teisių
Alfredas Pekeliūnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas:
– Kuo geriau užtikrinant žmogaus teisių paisymą iš tikrųjų galima buvo ir anksčiau nustatyti, kad ne tik partijų keliami, bet ir pavieniai kandidatai galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Nelabai gerai, kad tai nebuvo padaryta anksčiau. Matyt, po Konstitucinio Teismo sprendimo ir po vasario 25 dienos savivaldos rinkimų Seime bus grįžta prie šio klausimo ir 2011 metų rinkimams jau bus įteisinta tokia galimybė.
Aišku, derėtų nustatyti tam tikrą procedūrą, kaip tie nepartiniai žmonės galėtų kelti savo kandidatūrą į vietos valdžią. Pavyzdžiui, jie turėtų surinkti tam tikrą kiekį bendruomenės gyventojų sąrašų, tik tuomet galėtų pretenduoti. Be to, matyt, pačiuose rinkimuose jie turėtų surinkti atitinkamą skaičių balsų, kad patektų į savivaldybės tarybą. Labai svarbu, kad ginant tokių kandidatų teises nebūtų pažeistos partijų teisės.
Bet, esu tikras, ir dabar vietinėse bendruomenėse žinomas ar populiarus žmogus gali nesunkiai būti išrinktas į savivaldą, jeigu sutiktų dalyvauti kokios nors politinės partijos kandidatų sąraše. Šiek tiek skeptiškai vertinu pamąstymus apie tai, kad tie žmonės yra visiškai politiškai nepriklausomi. Kažkokiai ideologijai jie bet kokiu atveju atstovauja.
Norėtųsi balsuoti ne už beveidį sąrašą
Rytis Juozapavičius, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas:
– Visuomenė nepasitiki partijomis, laiko jas daugiau ar mažiau korumpuotomis. Todėl vietinės bendruomenių valdžios rinkimuose, kur partinė ideologija yra kur kas mažiau svarbi, nei požiūris į labai konkrečių vietinių problemų sprendimą, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti ne tik partijų keliamiems kandidatams.
Aš, kaip rinkėjas, tikrai mieliau balsuočiau už pažįstamą žmogų, kuris nenorėtų susieti savęs su partija, bet turėtų labai aiškią viziją, kaip derėtų spręsti man aktualias problemas vietinės valdžios lygiu. Dažnai tai tikrai geriau, nei balsuoti už beveidį nepažįstamų žmonių politinį sambūrį, kuris turi savo išskaičiavimų, interesų, neretai korupcinių, ir per juos nemato ar nežino, kaip išspręsti vieną ar kitą vietos bendruomenei aktualų klausimą.
Iki šiol nebuvo tokios galimybės žmonėms pasirinkti savo mėgstamą kandidatą – ar jis būtų partinis, ar ne. Atrodo, jos nebus ir jau visiškai priartėjusiuose rinkimuose. Bet Konstitucinis Teismas įžiebia viltį, kad bent jau būsimuose balsavimuose renkant savivaldybių tarybas tokia galimybė atsiras.
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* Konstitucinis Teismas (KT) šį ketvirtadienį, vasario 8 dieną, pradės svarstyti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, jog „kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija”, neprieštarauja Konstitucijai. Bus svarstoma, ar savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatus gali kelti tik partijos, kaip yra nustatyta dabar galiojančiu įstatymu.
* KT nusprendė šį paklausimą nagrinėti be eilės. KT teisėjai priėmė tokį sprendimą todėl, kad, pasak oficialaus pranešimo, „ginčijama įstatymo nuostata yra taikoma organizuojant savivaldybių tarybų rinkimus, įvyksiančius šių metų vasario 25 dieną, todėl būtina paankstinti bylos pagal šį prašymą nagrinėjimą”. Dėl to, kad imasi su savivaldybių rinkimais susijusios bylos, KT padarė pertrauką kito paklausimo svarstyme. Sausio 31 dieną KT pradėjo nagrinėti bylą dėl Darbo kodekso nuostatos ir Vyriausybės nutarimų, reguliuojančių minimaliojo darbo užmokesčio didinimą, atitikties Konstitucijai. Prie šios bylos bus sugrįžta po to, kai skubos tvarka bus išnagrinėtas paklausimas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo atitikimo Konstitucijai.
* Su paklausimu, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata dėl leidimo tik partijoms kelti kandidatus vietinės valdžios rinkimuose, vasario 1 dieną į KT kreipėsi Vyriausiasis administracinis teismas. Jis tai padarė pradėjęs nagrinėti vilniečio teisininko Petro Ragausko skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu į Vilniaus miesto tarybą. P.Ragauskas bandė pats kelti savo kandidatūrą neužsitikrinęs jokios partijos paramos. VRK atmetė jo prašymą įregistruoti kandidatu į sostinės valdžią vadovaudamasi galiojančiu įstatymu, kuris neleidžia ne partijų iškeltiems kandidatams siekti mandatų savivaldybėse.
* Savo paklausime KT Vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, faktiškai reiškianti, kad savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka ne tiesiogiai, o iš politinių partijų kompetentingų valdymo organų „atrinktų” kandidatų, nepažeidžia Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies, kuriame, be kita ko, kalbama apie tiesioginių rinkimų principą.
* Taip pat abejojama, ar leidimas tik partijoms kelti kandidatus į vietinę valdžią neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, kuria nustatytas narystės politinėse partijose savanoriškumo principas. Teismui kilo ir klausimas, ar nustatytasis apribojimas nepažeidžia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 ir 25 straipsnių reikalavimų, kuriais garantuojama teisė būti išrinktam remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, nepriklausomai nuo turimų politinių įsitikinimų, ir ar tai neprieštarauja Konstitucijos 135 straipsnio 1 daliai – prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.
* Šiandien Vyriausiasis administracinis teismas nagrinės dar vieną analogišką skundą, kurį pateikė grupė vilniečių, neįregistruotų kandidatais į Vilniaus miesto tarybą. Greičiausiai ir dėl šio skundo bus kreiptasi į KT. Jis turėtų sujungti abu paklausimus į vieną bylą, kuri bus nagrinėjama ketvirtadienio posėdyje.
* Viešame posėdyje išnagrinėjęs bylą KT turi per mėnesį pateikti savo išvadą, ar ginčijamasis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu dar iki vasario 25 dieną įvyksiančių rinkimų KT priims sprendimą, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos, gali kilti tam tikrų sunkumų dėl savivaldybių rinkimų organizavimo, nes tektų itin skubiai pakeisti įstatyminę bazę leidžiant pavieniams asmenims ar jų grupėms kelti savo kandidatūras į savivaldybių tarybas, paskui jas registruojant.
* Pagal galiojantį įstatymą iki vasario 7 dienos, tai yra dar iki bylos svarstymo KT, apygardų rinkimų komisijos paskelbia galutinius kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašus. Tuomet pradedami spausdinti biuleteniai. Pripažįstama, kad rinkimų atidėjimas ar jų taisyklių keitimas šiame etape valstybei kainuotų apie 15 milijonų litų.