Likus mažiau kaip trims savaitėms iki balsavimo VRK nariai įsivėlė į ginčus, kaip derėtų elgtis su teistumą nuslėpusiais kandidatais
Galutinio kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašo įregistravimas tapo tikru galvos skausmu Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Vakar iki vėlyvo vakaro posėdžiavusi VRK sprendė, kaip pasielgti su dešimtimis teistumą nuslėpusių kandidatų. Išbraukus juos iš kandidatų gretų dalis partijų praranda teisę dalyvauti rinkimuose kai kuriose apygardose.
Sukėlė aštrias diskusijas
Šeštadienį ir sekmadienį VRK rinkosi į posėdžius, kad apsvarstytų savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų galutinių sąrašų paskelbimo klausimą. Tačiau abiejuose posėdžiuose komisijos nariai įsivėlė į teisinius ginčus dėl kai kurių kandidatų pašalinimo iš rinkimų kampanijos maratono.
Diskusijas sukėlė pasiūlymas išbraukti iš sąrašų daugiau kaip 100 kandidatų, nuslėpusių savo ankstesnį teistumą. „Prieš kelerius metus pasikeitus Baudžiamojo kodekso nuostatoms, kai kurios veikos nebėra kvalifikuojamos kaip nusikaltimai. Klausimas, ar už jas praeityje nuteisti kandidatai turėjo nurodyti savo teistumą”, – diskusijos esmę apibendrino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad kiekvienas kandidatas privalo savo užpildomoje anketoje viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 metų kovo 11 dienos teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.
Po debatų VRK nusprendė didesnę dalį kandidatų išbraukti, bet galutinai šį klausimą pavesta derinti specialiai darbo grupei, kuri kontaktuos su visomis apygardų rinkimų komisijomis.
Daugiausia – Darbo partijoje
VRK praėjusią savaitę iš Vidaus reikalų ministerijos gavo duomenis apie kandidatų teistumą. Anksčiau VRK vadovas sakė, kad iš beveik 14 tūkstančių kandidatų 119 bus išbraukti iš sąrašų, nes nenurodė savo teistumo.
Daugiausia tokių veikėjų aptikta tarp Darbo partijos kandidatų – 18. Antroje vietoje – Naujoji sąjunga. Jos sąrašuose – 16 tokių kandidatų. Trečią vietą dalijasi socialdemokratai, liberalcentristai ir liberaldemokratai. Šių partijų kandidatų gretose – po 14 savo nuodėmes slėpusių asmenų. Tėvynės sąjungos sąrašuose – 8 teistumą mėginę nuslėpti kandidatai.
77 kandidatai patys nurodė, kad teismas juos yra pripažinęs kaltais baudžiamosiose bylose, todėl jie galės kandidatuoti į savivaldybių tarybas.
Be to, VRK praėjusią savaitę iš kandidatų sąrašų išbraukė apie 200 asmenų, kurie klaidingai deklaravo arba iš viso nedeklaravo gyvenamosios vietos. Dalis jų dėl tokio VRK sprendimo kreipėsi į teismą ir tikisi iš jo gauti atsakymą jau šią savaitę.
Bus pradėti spausdinti biuleteniai
Kandidatų išbraukimas dėl klaidingai nurodytos gyvenamosios vietos arba dėl nuslėpto teistumo reiškia, kad kai kuriose apygardose liks mažiau partinių sąrašų. Įstatymas nurodo, kad kiekviename sąraše turi būti ne mažiau kaip dešimt kandidatų. Jeigu kuri nors partija kurioje nors apygardoje iškėlė tik dešimt kandidatų arba vos vienu dviem daugiau, VRK sprendimai patrumpinti sąrašus reiškia, kad įstatymo nuostata dėl privalomo kandidatų skaičiaus nevykdoma ir tada visas sąrašas praranda teisę dalyvauti rinkimuose į to miesto ar rajono tarybą.
Vasario 25 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose ketina dalyvauti 24 partijos, iškėlusios 628 kandidatų sąrašus visose 60 apygardų. Sutrumpinus kai kuriuos sąrašus arba kai kuriems išvis pasitraukus iš rinkimų kovos visoje Lietuvoje turėtų likti maždaug 580-600 sąrašų su maždaug 13,5 tūkst. kandidatų.
Įstatymas numato, kad likus 18 dienų iki rinkimų, tai yra iki vasario 7-osios, visų apygardų rinkimų komisijos turi oficialiai paskelbti kandidatų sąrašus, už kuriuos bus balsuojama savivaldos rinkimuose. Iškart po to pradedamas balsavimo biuletenių spausdinimas ir gabenimas į apygardas. Biuleteniai turi būti pristatyti iki vasario 19-osios, nes vasario 21-22 dienomis vyks išankstinis balsavimas.
Rekordinis moterų skaičius
Beje, statistikai jau apskaičiavo, kad šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus rekordinis skaičius moterų. Tarp beveik 14 tūkst. kandidatų moterų yra maždaug 5,5 tūkst. – 40 procentų visų norinčiųjų dirbti savivaldoje.
Savivaldybių asociacijos duomenimis, šiuo metu trims Lietuvos rajonams – Vilniaus, Alytaus ir Kėdainių – vadovauja moterys. Iš visų savivaldybių tarybų narių moterų yra penktadalis – 321 iš 1560 narių. Tačiau prognozuojama, kad šiemet moterų bus išrinkta daugiau.
2002 metų savivaldybių tarybų rinkimuose moterys sudarė 35 proc. visų kandidatų. Tuomet iš viso kandidatavo kiek daugiau nei 10,1 tūkst. kandidatų, iš jų moterų – 3,5 tūkst.