Socialinių reikalų skyrius nesuuodžia, jei kažkas patyliukais pelnosi iš slaugos išmokų
Mirusios kaunietės giminaičiams teko įrodinėti Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriui, kad jų giminaitė yra mirusi ir kad slaugos pašalpos jai nebemokėtų.
Maža to, jiems atnešus grąžinti po giminaitės mirties pervestus 345 litus, darbuotojos ne iš karto teikėsi juos priimti. Negana to, šiems žmonėms, mėginusiems pasielgti sąžiningai ir atvėrusiems spragas Socialinių reikalų skyriaus darbe, pradėta grasinti teismais.
Skambučiai mokėjimo nesustabdė
„Prienų savivaldybė žinojo, kad moteris mirė Prienų senelių namuose, išdavė mirties liudijimą, išmokėjo mirties pašalpą, o Kauno miesto savivaldybės kompiuteriuose ji vis dar buvo gyva”, – stebėjosi mirusios moters giminaitė.
Kebli istorija prasidėjo praėjusių metų vasarą, kai slaugos išlaidų kompensaciją gaudavusi neįgali kaunietė, būdama 75 metų, iš Kauno persikėlė gyventi į Prienų senelių globos namus. Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrius tam davė siuntimą.
Praėjus mėnesiui senutės artimieji pastebėjo, kad į jos sąskaitą pervesta slaugos išmoka. Jie paskambino į Socialinių reikalų skyrių anksčiau jiems nurodytu telefono numeriu ir priminė, kad senutė globojama senelių namuose. Telefonu atsiliepusi moteris padėkojo už pranešimą ir pasakė, kad duomenis užsirašė. Tačiau praėjus mėnesiui sąskaita vėl pasipildė 345 litų.
Taip tęsėsi nuo birželio iki spalio mėnesio, iš viso buvo skambinta keturis kartus. Moters giminaičiai pradėjo manyti, kad pinigai pervedami pagrįstai ir daugiau nebeskambino. Pernai lapkričio 27 dieną Prienų senelių globos namuose senutė mirė. Sąskaitoje susikaupusius daugiau kaip tūkstantį litų giminaičiai panaudojo laidotuvėms, apie jos mirtį telefonu informavo ir Kauno miesto savivaldybę.
Giminės nustėro, kai tų pačių metų gruodžio 8-ąją mirusios moters sąskaita vėl pasipildė. Tą kartą telefonu atsiliepusi Socialinių reikalų skyriaus darbuotoja pasiteisino, kad buvo mėnesio pabaiga ir pažadėjo, kad kitą mėnesį tai nebepasikartos. Šių metų sausį slaugos pašalpa vėl buvo pervesta.
Mirusios moters giminės vėl pradėjo telefonu atakuoti Socialinių reikalų skyrių. Panašu, kad tada darbuotojos jau pastebėjo įsivėlusią klaidą ir paprašė grąžinti paskutinį mėnesį pervestus pinigus. Juos reikėjo atnešti ne į Socialinių reikalų skyrių, bet į Civilinės metrikacijos skyriaus kasą.
Teko iš naujo įrodinėti
„Nuvažiavau į Civilinės metrikacijos skyriaus kasą. Ten paaiškėjo, kad pinigų niekas nenori iš manęs paimti, nesuprato, dėl ko juos atvežiau. Apie valandą laukiau eilėje, po to dar maždaug pusvalandį prie langelio iš naujo įrodinėjau, kad teta yra mirusi, kad aš atnešiau po mirties išmokėtą slaugos išmoką. Panašu, kad jų kompiuteriuose nebuvo duomenų, jog mano teta yra mirusi. Darbuotojos klausinėjo, ar mes turime mirties liudijimą, ar jame uždėtas antspaudas, kokia firma laidojo, kur ji palaidota ir t.t.”, – pasakojo mirusios moters giminaitė.
Jos žodžiais pradėjusi tikėti Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja puolė skambinti telefonais ir tada susiėmė už galvos, paėmė grąžintus pinigus, išrašė pinigų priėmimo kvitelį. „Manęs net neatsiprašė”, – prisimena kaunietė.
Mirusios moters giminaičiai nė neįsivaizduoja, kiek laiko dar būtų pervedami pinigai į mirusio žmogaus sąskaitą, jei ne jų triūsas, kainavęs daug laiko ir nervų.
„Ar mūsų problema, kad savivaldybės tarpusavyje nesusišneka?” – šios painiavos priežastį mėgino spėti mirusios moters giminaitė.
Gynyba perėjo į puolimą
Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Alvydas Malinauskas, išklausęs istoriją, „Kauno dienai” atrėžė: „Grąžino pinigus ir viskas tvarkoje, užmirškim tai.” Vedėjas mėgino teisintis, kad jis negali pakeisti kompiuterinės sistemos. „Jei sužinome, kad žmogus mirė, pranešame giminėms, kad jie grąžintų pinigus. Žmonės nešė pinigus, o mes nenorėjome priimti? Negirdėjau tokio fakto”, – sakė A.Malinauskas.
Vėliau jis patvirtino, kad skyriaus darbuotojos žinojo apie minėtos moters persikėlimą gyventi į Prienų senelių globos namus. Juolab kad norint patalpinti asmenį į globos namus dokumentai tvarkomi būtent Socialinių reikalų skyriuje.
A.Malinauskas negalėjo paaiškinti, kodėl į senutės sąskaitą toliau buvo pervedama slaugos išmoka. Jis spėjo, kad apie moters apgyvendinimą globos namuose kažkuri skyriaus darbuotoja nepranešė kitai darbuotojai. Vedėjas tikino išsiaiškinsiąs kaltus asmenis, šiam atvejui ištirti buvo sudaryta komisija.
Socialinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ana Sudžiuvienė „Kauno dienai” tvirtino, kad globos pašalpą gavusios moters byloje nėra jokių duomenų apie jos išvažiavimą gyventi į Prienų senelių namus, esą paskutinį kartą giminės Socialinių reikalų skyriuje lankėsi 2005 metų gruodį, kai buvo prašoma kompensacijos už slaugą. A.Sudžiuvienė taip pat aiškinio, kad giminės privalėjo ateiti į Socialinių reikalų skyrių ir raštu, o ne telefonu, informuoti tiek apie pasikeitusią senutės gyvenamąją vietą, tiek ir apie jos mirtį.
Kodėl giminaičiams skambinant telefonu niekas nė neužsiminė apie raštišką informavimo būdą, Socialinių reikalų skyriaus atstovai negalėjo pasakyti. Esą dabar giminės turi įrodyti, kad buvo skambinta.
Reikalauti pinigų nėra pagrindo
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Laiconienės teigimu, nuolatinės slaugos išlaidų kompensacija turėtų būti nebemokama nuo tos dienos, kai žmogus persikelia į globos namus.
R.Laiconienė atkreipė dėmesį, kad ši išmoka mokama tik pačiam globojamam asmeniui. „Jei Socialinės rūpybos skyrius išdavė siuntimą į globos namus ir atstovai pripažino žinoję, kad moteris globos namuose, o pinigus toliau pervedinėjo, patys kalti. Negerai, kai informacija nenueina iš kabineto į kabinetą”, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra sudariusi sutartį su slaugos ligoninėmis ir jos pačios praneša apie pas juos slaugomus žmones, jei to nepadaro globojamieji. R.Laiconienė pripažįsta, kad ant žmogaus pečių užkrauta per didelė finansinė atsakomybė.
Mirties faktas išaiškėja atėjus pašalpos
Apie pašalpą gaunančio žmogaus mirtį Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrius sužino tik tada, kai giminės ateina prašyti mirties pašalpos. Pasak A.Sudžiuvienės, jei paramą gaunantis kaunietis mirė kitame mieste ar rajone ir mirties pašalpą artimieji gavo kitur, Kauno miesto savivaldybė apie tai nieko nežino. Artimieji privalo atvykti ir raštu apie tai informuoti. Raštas, pasak A.Sudžiuvienės, turėtų būti surašytas laisva forma. Tiesa, ji pripažino, kad su tokiu atveju, kai kitos savivaldybės teritorijoje miręs žmogus pas juos vis dar buvo laikomas gyvu, jie susidūrė pirmą kartą.
Socialinių reikalų skyriaus vedėjo A.Malinausko nuomone, tokių situacijų neturėtų pasitaikyti įdiegus bendrą duomenų bazę tarp visų savivaldybių. Ji esą jau pradėta kurti ir galbūt pradės veikti po kelerių metų. A.Malinauskas sutiko, kad jei artimieji nepraneštų, pašalpa galėtų būti mokama nors ir dešimtmetį.