Privatus kapitalas visais įmanomais būdais spraudžiasi į daugiabučių namų kiemus, skverus, mažindamas jau ir taip ankštą viešąją erdvę
Šiuo metu daugiabučių kvartalai išgyvena tylų performavimą. Jau yra kiemų, kurių erdvę užima parduotuvės ir trukdo įvažiuoti gyventojų automobiliams, komunalininkams.
Sklypai formuojami nepaisant viešojo intereso, be aiškios miesto plėtros strategijos.
Verslo ir gyventojų konfliktų banga gali kilti po masinio boilerinių privatizavimo. Keliose vietose aplink jas jau formuojami detalieji planai.
Neskuba informuoti
Per kelerius metus Savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno energija” pardavė 43 iš 112 buvusių boilerinių. „Įrengus šilumos mazgus daugiabučiuose namuose šie statiniai įmonei tapo nereikalingi, – aiškino „Kauno energijos” Šilumos tinklų departamento direktorius Arvydas Ramanauskas. – Pasilikome tik tas, kurios reikalingos hidrauliniams bandymams. Dauguma boilerinių – senos, prastos būklės, jų neapsimoka renovuoti, todėl bendrovė nusprendė jas parduoti”.
Iš šių sandorių gauta apie 2 mln. litų. Akivaizdu, kad savininkai susidomėjo ne apgriuvusiais statiniais, o galimybe aplink juos suformuoti sklypus. Tačiau dauguma boilerinių apsuptos daugiabučių namų. Naujiesiems savininkams pradėjus rengti sklypų detaliuosius planus keliose vietose jau kilo konfliktų su gyventojais. Baiminamasi, kad bus užimti žalieji plotai, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės.
Bendruomenės centro „Dainava” tarybos pirmininkė Daiva Valentaitė teigė, kad gyventojai negauna informacijos apie jų kiemuose formuojamus sklypus, nors įstatymas reikalauja apie tai pranešti raštu daugiabučių bendrijų pirmininkams arba namus administruojančioms įmonėms. „Apie rengiamą detalųjį planą V.Krėvės pr. 9c ir 9d atsitiktinai sužinojome seniūnijoje, kur jis buvo paliktas svarstyti visuomenei, tačiau žmonėms raštu apie tai niekas nepranešė”, – teigė ji.
Šioje teritorijoje ketinama suformuoti 8 arų sklypą, nes formaliai boilerinė yra dvigubas statinys. Sklypo savininkė UAB „Mediola” po gyventojų skundų surengė viešąjį detalaus plano svarstymą. Balsuojant dauguma gyventojų nepritarė, kad būtų formuojamas sklypas po jų langais.
Uždelsto veikimo bomba
To paties prospekto kelių daugiabučių namų gyventojai apie privatizuojamą sklypą jų kieme sužinojo tik pamatę kertančius gluosnius darbininkus. Pasak žmonių, sklypo savininkas Jonas Mickūnas, vilkėjęs „Kauno energijos” apranga jiems teigė, kad dirba šioje bendrovėje, rodė darbo pažymėjimą ir įmonei suteiktą leidimą kirsti medžius. Tačiau po to, kai gyventojai su bendruomenės centru kreipėsi į Darbo inspekciją norėdami išsiaiškinti, ar tikrai šeštadienį bendrovė organizavo kokius nors darbus, J.Mickūnas inspekcijai jau teigė, kad su talkininkais dirbo nuosavame sklype ne įmonės, bet savo iniciatyva.
A.Ramanauskas, paklaustas, kodėl „Kauno energija” rūpinosi leidimu kirsti medžius prie jau privatizuotos boilerinės, atsakė, kad gluosnių šaknys kenkia šilumos trasos vamzdynams, todėl bendrovė suinteresuota pašalinti medžius.
Žmonės piktinosi, kad tik dabar sužinojo apie boilerinės privatizaciją. Kauno apskrities viršininko administracija neseniai juos taip pat informavo, kad 3,5 aro sklypas prie boilerinės buvo išnuomotas įmonei dar 2000 metais. „Kodėl tuos kelerius metus turėjome mokėti mokesčius už teritorijos tvarkymą, kurią dabar dar ir norima privatizuoti?”, – stebėjosi gyventojai.
Studentų ir B.Sruogos gatvių namų gyventojai taip pat piktinosi, kad prie privatizuotos boilerinės pradėtas rengti detalusis planas. Čia 4 arų sklypas užima ne tik dalį dviejų daugiabučių teritorijos, bet ir užtveria pėsčiųjų taką, gatvės atkarpą. „Garažų bendrijai bus paliktas tik siauras stataus kampo kelias, be to, gatvelėje nuolat paliekami automobiliai, nes jų daugiau nėra kur statyti, todėl atsiradus sklypui mašinų judėjimas bus labai komplikuotas”, – kalbėjo gyventoja Violeta Baranskienė.
Bendruomenės centras „Dainava” sulaukė ir kitų gatvių gyventojų klausimų, kas bus daroma su privatizuotomis boilerinėmis. „Manau, daugelis dar nežino, kad prie jų namų rengiami detalieji planai, todėl artimoje ateityje tokių konfliktų tik daugės. Tai tarsi uždelsto veikimo bomba daugiabučių kiemuose”, – mano D.Valentaitė.
Namas liko be kiemo
Savanorių prospekto 407 dvylikos aukštų namas neteko savo erdvės, kai prieš kelerius metus šalia išdygo prekybos centras, prekiaujantis baldais, santechnikos, kitomis pramonės prekėmis. „Kaip Savivaldybė galėjo patvirtinti tokį detalųjį planą, kuris suformuotas atsiriekiant dalį mūsų namo teritorijos?” – stebėjosi gyventoja Viliūnė Tamašauskienė.
Seniau gyventojai abipus įvažos turėjo automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau su prospektu besiribojančiame buvusio gyvenamojo nuosavo namo sklype pastačius parduotuvę įvaža buvo susiaurinta keliais metrais. Vienoje jos pusėje dabar stovi parduotuvės transportas, o kitoje, esančioje arčiau namo, nuolat automobilius stato klientai. „Žmonėms tenka stebėti per langus, kad prie laiptinės esančio atliekų konteinerio galėtų privažiuoti komunalininkai. Per užstatytus automobilius mamos turi kelti vaikų vežimėlius. Jau nekalbame apie nuolatinį krovininių mašinų važinėjimą po langais, prarastą galimybę pastatyti savo automobilius”, – teigė gyventojai.
Ukmergės gatvės 9A namo gyventojai, prieš kelerius metus pirkdami butus naujai pastatytame daugiabutyje, tikėjosi ramaus gyvenimo, nes šalia esančiame žemės lopinėlyje nebuvo numatyta jokia komercinė veikla. Tada oficiali sklypo paskirtis buvo nedidelio gyvenamojo namo statyba. Tačiau susigrąžinę sklypą savininkai pardavė ji bendrovei „VP Market”, kuri prašo pakeisti žemės paskirtį, kad galėtų čia statyti parduotuvę. Ji turėtų išdygti už 16 metrų nuo gyvenamojo namo.
„Eigulių mikrorajonas garsėja kaip miegamasis, todėl čia įsigijęs butą tikėjausi ramaus gyvenimo, – svarstant detalųjį planą yra sakęs gyventojas Vitalijus Varzovas. – Nauja parduotuvė tik padidins triukšmą, oro taršą, mano gyvenimo sąlygos pablogės, o būstas nuvertės.”
Pasak žmonių, netoliese jau yra trys prekybos centrai, iki kurių tik penkios minutės kelio pėsčiomis ir jiems dar vienos parduotuvės po langais nereikia. Po gyventojų skundų Kauno savivaldybės ir apskrities administracijoms įmonė rado kompromisą su gyventojais, pažadėjusi statyti žemesnį, nei planuota, pastatą – jo aukštis bus ne 10, bet 6 metrai.
Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis teigė, kad šiame mikrorajone yra ir daugiau grąžintų paveldėtojams sklypų. „Jeigu savininkai parduos juos verslininkams, panašių interesų konfliktų gali kilti ir daugiau”, – sakė jis.
Baiminasi dėl žaliųjų plotų
V.Krėvės prospekto 93-iojo daugiabučio namo gyventojai baiminasi, kad neteks žaliųjų plotų. Šalia Dainavos parko esantis pačių gyventojų medžiais apsodintas skveras grąžintas savininkams, čia pradėti rengti detalieji planai.
Netoliese gyvenantis Apolinaras Bagdonas sakė, kad puoselėjo idėją prijungti liepomis apaugusį skverą prie parko, nuo kurio dabar skiria tik pėsčiųjų takas. „Šalia yra mokyklos stadionas, vaikų darželis, todėl čia galėtų būti poilsio zona su dviračių ir pasivaikščiojimo takais”, – mano jis.
Panašus konfliktas buvo kilęs Sukilėlių prospekte, kur gyventojai rengė piketus, kad savininkas neaptvertų žaliųjų plotų po jų langais ir neiškirstų liepų. Tačiau šis sklypas – jau privačiose rankose.
Mieste buvo daug atvejų, kai žaliuosius plotus statyboms norėjo panaudoti verslininkai, tačiau šie planai sustabdyti tik po visuomenės protestų.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, negalima uždrausti savininkui atsiimti žemės miegamuosiuose mikrorajonuose. „Įstatymas įpareigoja grąžinti nekilnojamąjį turtą, o jei tam ir prieštarautume, pralaimėtume teisme”, – tvirtino jis.
Architektas Nerijus Stanionis mano, kad žemės reforma vykdoma neatsižvelgiant į teritorijų planavimą. „Daugiabučių namų kvartaluose nėra atliktų studijų, projektų, kurie nustatytų namų ribas. Gyventojai irgi neskuba jų įteisinti. Įvertinus daugiabučių namų poreikius būtų galima pasakyti, kokios paskirties pastatų, statinių juose reikia ar galima statyti”, – kalbėjo N.Stanionis.
Architektas Audrys Karalius sakė, kad dabartinė sistema, kai visuomenė svarsto tik detalųjį planą, yra ydinga. „Dalyvaujame savotiškoje loterijoje, juk niekas nežino, ar tas naujas objektas papuoš aplinką, ir tenka pasikliauti architekto ir verslininkų gera valia”, – mano jis. Pasak architekto, tai neišvengiamai sukelia gyventojų ir verslininkų konfliktą. „Miegamuosiuose mikrorajonuose savininkai, atgavę žemę, ją perparduoda, bet tai tik labai mažai daliai išsprendžia nekilnojamojo turto grąžinimo problemą, todėl verta pagalvoti, ar apskritai tokiose vietose reikia tai daryti”, – svarstė A.Karalius.
Architekto teigimu, didžiųjų miestų bėda ta, kad bendruosiuose planuose neįteisinamos viešosios erdvės. „Gatvės, skverai, automobilių stovėjimo aikštelės traktuojamos kaip komunikacijos, o ne gyventojų poreikius tenkinančios vietos, – kalbėjo architektas. – Viešąsias erdves irgi būtina projektuoti. Teritorijos tarp gyvenamųjų namų yra tarsi niekieno, todėl atsiranda gudruolių, kurie randa būdų suformuoti ten sklypus.”