Šiųmetiniai dešimtokai jau galės džiaugtis didesne dalykų pasirinkimo laisve, įvairesnėmis programomis bei mažesniu mokymosi krūviu. Tai žada naujas vidurinio ugdymo modelis, šalies mokyklose startuosiantis 2007 metų rugsėjį.
Mokyklose įgyvendinus profilinio mokymo sistemą susidurta su keletu problemų. Mokinius trikdo gana ribota galimybė rinktis dalykus. Be to, į praktinę veiklą linkusiems vaikams vidurinio ugdymo programa yra sunkiai įkandama.
Naujasis ugdymo modelis, anot Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės L. Kasperavičienės, šias problemas turėtų išspręsti.
Daugiau laisvės
Bendrojo lavinimo dalykų branduolys, anot švietimietės, keisis nedaug. Tiesa, iš jo iškrito informacinės technologijos. Šis dalykas taps pasirenkamuoju.
Pagrindinio ugdymo programą baigęs mokinys privalės pasirinkti po vieną dorinio, socialinio, gamtamokslinio ugdymo dalyką bei matematikos, vienos užsienio kalbos, gimtosios kalbos bei kūno kultūros dalykų kursus. Be to, vieną dalyką mokinys turės pasirinkti iš technologijų, menų arba integruoto menų ir technologijų kurso.
Nelinkę į akademinę veiklą vaikai galės rinktis keletą technologinių ar meninių dalykų. O jų siūloma daug ir įvairių. Pavyzdžiui, iš menų kurso, be tradicinės dailės, muzikos ar dramos, bus galima pasirinkti kino ir videomeno, kompiuterinių muzikos technologijų, grafinio dizaino bei fotografijos programas.
Be to, L. Kasperavičienės teigimu, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą mokinys galės rinktis ir profesinio mokymo programos modulius, o pratęsęs mokslus profesinėje mokykloje vos per vienerius metus įgyti profesiją. Brandos atestatui gauti mokinys iš viso privalės baigti nuo 9 iki 13 dalykų kursus.
Mažės krūviai
Pagal naują ugdymo modelį nebebus reglamentuojamas mokymosi dalykų išplėstinių kursų skaičius, tačiau pasirinkimą ribos nustatytas maksimalus pamokų skaičius – 32 savaitinės valandos. Anksčiau mokinys galėjo rinktis ne mažiau 2, bet ne daugiau 5 išplėstinių kursų.
Taip pat ruošiamasi sumažinti kai kurių dalykų išplėstinio ir bendrojo kurso savaitinių pamokų skirtumą. Po papildomą savaitinę valandą pridėta matematikos bei lietuvių kalbos bendriesiems kursams. To, L. Kasperavičienės teigimu, tikrai pakaks pasiruošti valstybinimas egzaminams, o sutaupytas valandas bus galima skirti kitiems dalykams arba poilsiui.
Šis sprendimas, švietimietės įsitikinimu, turėtų sumažinti mokymosi krūvius, kadangi valstybinius egzaminus ketinantys laikyti mokiniai automatiškai rinkdavosi sudėtingesnį ir daugiau laiko sąnaudų reikalaujantį išplėstinį kursą.
Mokykloms – investicijos
Dėl ugdymo kaitos šalies mokyklos, ŠMM atstovės teigimu, įtampos nepajus. Suprantama, pirmus metus dėl skurdžios materialinės bazės bei specialistų stokos ugdymo įstaigos negalės pasiūlyti didelės pasirenkamųjų dalykų įvairovės. Tačiau jau patvirtintos didelės Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kurios bus skirtos mokyklų materialinei bazei stiprinti.
Dalį reikiamų specialistų, anot L. Kasperavičienės, jau ruošia šalies universitetai. Be to, mokytojams planuojama parengti atitinkamas kvalifikacijos kėlimo programas. O susigaudyti mokiniams padės konsultantai. Šiai pareigybei ateityje mokyklose bus įsteigti atskiri etatai.