Prasideda mūšis dėl giliavandenio uosto

Klaipėdos valdžia įnirtingai priešinasi tam, kad naujajame bendrajame miesto plane ties Melnrage būtų numatytas giliavandenis uostas.

Siekdama sutvirtinti savo pozicijas, miesto Taryba netgi inicijavo miestiečių apklausą, kuri prasideda šiandien.

Tokį uostamiesčio valdžios žingsnį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir Susisiekimo ministerijos vadovai vadina gėdingu politikavimu ir kartu akcentuoja, jog poreikis ties Melnrage statyti giliavandenį uostą atsiras tik po penkerių, dešimties, o galbūt ir po dvidešimties metų.

Šiuo metu esą siekiama tik to, kad bendrasis planas užkirstų kelią laisvose žemėse atsirasti naujiems objektams, kuriuos vėliau valstybei tektų brangiai išpirkinėti. Juolab kad tokių pavyzdžių uostamiestyje jau ir dabar netrūksta.

Kam reikalinga apklausa?

Nuo savaitės pradžios į 600 klaipėdiečių duris belsis bendrovės „TNS Gallup“ darbuotojai ir prašys atsakyti į klausimą „ar pritariate giluminio uosto statyboms Baltijos jūroje ties Melnrage“. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, būtent tokį klausimą savo nutarimu suformulavo miesto Taryba.

„Politikai norėjo apklausti apie 1 500 klaipėdiečių, norėjo, jog būtų pateikiama daugiau klausimų, kad būtų gali sužinoti argumentus, tačiau viskas atsirėmė į lėšas. 600 respondentų garantuoja minimalią paklaidą, kuri sieks tik iki 3 procentų“, – sakė L. Kraniauskas.

„TNS Gallup“ kiekybinių tyrimų projektų vadovė Viktorija Jonikova taip pat tvirtina, kad 600 respondentų pakanka tiksliai klaipėdiečių nuomonei nustatyti.

„Jei daromas visai Lietuvai skirtas tyrimas, apklausiame 1 000 žmonių, regionams užtenka 500, tačiau Klaipėdos atveju nutarta apsistoti ties 600 įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių respondentų“, – sakė V. Jonikova.

Pasak L. Kraniausko, apklausos duomenys pagal sutartį turi būti paskelbti iki vasario 28 dienos. Tačiau „Vakarų ekspresas“ iš patikimų šaltinių sužinojo, kad būtent apklausos rezultatai lems, kada jie bus paskelbti – prieš vasario 25 dieną vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus, ar tik po jų.

Tuo tarpu tiek Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, tiek KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas akcentuoja, kad giliavandenio uosto statybos yra jau ne Klaipėdos miesto, bet visos valstybės klausimas.

„Dabar šiuo itin svarbiu valstybei klausimu žaidžiama, spekuliuojama. Ypač nemalonu, kad pasirinktas priešrinkiminis laikotarpis, giliavandenis uostas pasirinktas kaip baubas, kuriuo gąsdinama visuomenė. Tačiau visiškai nekalbama apie uosto naudą valstybei ir visų pirma pačiam Klaipėdos miestui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko studiją, kurios rezultatai rodo, kad apie pusę visų pajamų Klaipėdos miestas gauna būtent iš uosto“, – sako A. Vaitkus.

A. Kamarauskas taip pat tvirtina, kad organizuodama apklausą miesto valdžia paprasčiausiai politikuoja. Tuo metu Klaipėdos meras tokius teiginius atmeta.

„Kai gimė idėja rengti apklausą, buvo galima įžvelgti vienos iš miesto Tarybos frakcijų siekį gauti politinių dividendų. Tačiau kiek vėliau tam pritarė visos be išimties miesto Taryboje esančios frakcijos. Tai kas dabar gali iš to gauti politinės naudos?“ – prieštarauja uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Anot jo, apklausos duomenys bus svarbūs tolesnėje diskusijoje, Savivaldybė esą turės tvirtesnę poziciją.

„Jei apklausos rezultatai turės kokios nors įtakos užkertant kelią teritorijos rezervavimui, tebūna tai palikta ją inicijavusių žmonių sąžinei. Taip žygiuodami, keldami tokius klausimus visų pirma jie turėtų pagalvoti ir apie jaunos kartos ateitį. Visgi neabejoju mūsų valstybės pragmatiškumu ir jos ateitimi“, – sako Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus.

Dėl ko nesutariama?

Pažymėti giliavandenio uosto vietą rengiamame naujame miesto bendrajame plane Klaipėdos miesto savivaldybei rekomendavo su Japonijos specialistų atlikta giliavandenio uosto studija susipažinęs Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, vadovaujamas tuometinio premjero Algirdo Brazausko.

Tačiau pernai paaiškėjo, kad miesto vadovai nesiruošia to daryti.

Toks Klaipėdos miesto valdžios užsispyrimas stebina A. Vaitkų. Anot jo, giliavandenio uosto pažymėjimas bendrajame miesto plane reikštų ne statybas, o tik teritorijos rezervavimą, kad joje neiškiltų naujų objektų.

„Reikia nekartoti tokių klaidų, kokios jau buvo daromos. Dar 1996 metais Klaipėdos valdžia buvo raginama neleisti statyti naujų namų Melnragėje, teritorijoje šalia „Klaipėdos naftos“. Deja, šie raginimai nebuvo išgirsti“, – teigia sekretorius.

Jam antrina ir A. Kamarauskas: „Būsimo uosto pažymėjimas bendrajame plane būtų pagrindinis saugiklis, užtikrinantis, jog ateityje būtų išvengta sunkumų, kad valstybei nereikėtų brangiai išpirkinėti namų ir žemių. Jei nebus žymės bendrajame plane, gyvenimas padarys savo, bus atrasta, kaip apeiti kliūtis ir įsikurti toje teritorijoje“.

Tuo metu Klaipėdos meras R. Taraškevičius laikosi nuomonės, kad būsimo giliavandenio uosto pažymėti bendrajame plane dabar ne tik nereikia, bet ir neįmanoma.

„Jei Susisiekimo ministerijai ar uosto direkcijai svarbu tik rezervuoti teritoriją, o Savivaldybe nepasitikima, manoma, kad ji gali pardavinėti sklypus ir leisti naujas statybas, galima pasirašyti trišalį susitarimą“, – sakė meras, pabrėžęs, kad miesto valdžia ir be jokių susitarimų nesiruošia plėsti Melnragės.

Jis taip pat akcentuoja, kad bendrasis planas nėra šventa karvė, jį visada galima operatyviai redaguoti ir koreguoti.

„Be to, Uosto direkcija ar Susisiekimo ministerija turėtų duoti projektus, ką pavaizduoti. Juk negalima burti iš kavos tirščių. Kur eis transporto koridoriai, kur geležinkelis, kur komunikacijos? Pagal kokius duomenis tai parodyti? Nėra normalios studijos, kaip turi būti įrengta inžinerinė infrastruktūra“, – teigia R. Taraškevičius.

Tuo metu A. Kamarauskas yra įsitikinęs, kad jau japonų parengtą studiją galima traktuoti kaip priešprojektinį pasiūlymą ir iš jo esą tikrai galima numatyti, kuri žemė būtų reikalinga giliavandenio uosto keliams, geležinkeliui, inžineriniams tinklams. Visos rezervuoti būtinos teritorijos yra pietinėje Melnragės dalyje.

KVJUD atstovas nesiryžo atsakyti, ar pakaktų mero siūlomos alternatyvos – trišalio susitarimo.

„Yra Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto rekomendacija, ja reikia ir vadovautis. Visi kiti pasiūlymai turi būti svarstomi aukštame lygyje“, – sakė A. Kamarauskas.

Jis akcentuoja ir tai, kad Klaipėdos valdžios pozicija yra nesąžininga KVJUD atžvilgiu. Ši institucija bendrojo miesto plano rengimui skyrė daugiau nei 600 tūkst. litų. Iš jų buvo finansuota apie du trečdaliai projektavimo darbų.

Kas nutiktų Melnragei?

Anot Klaipėdos mero, dabar yra svarbiausia užsitikrinti, kad nebūtų ribojamos esamų Melnragės gyventojų teisės – jie galėtų rekonstruoti savo namus ir t.t.

A. Kamarauskas sako, kad jei bendrajame miesto plane būtų pažymėtas giliavandenis uostas, dabartiniams Melnragės gyventojams tokie pančiai tikrai nebūtų uždėti.

„Pavyzdys – Smeltės kvartalas, esantis rezervinėje uosto teritorijoje. Jame gyventojams leidžiama rekonstruoti namus, tvarkytis ir taip toliau. Tačiau net ir tai nereiškia, kad Melnragei būtų taikomas rezervinės uosto teritorijos statusas“, – teigia KVJUD direktorius infrastruktūrai.

Klaipėdos mero nuomone, prieš įtraukiant giliavandenį uostą į bendrąjį miesto planą, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris atsakytų, ar toks objektas iš viso gali būti statomas. Tai KVJUD atlikti nurodė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas.

Praėjusią savaitę spaudoje publikuotoje Savivaldybės informacijoje apie giliavandeni uostą teigiama, kad jo statyba „užgoš vietovės grožį ir sumažins lankytojų skaičių“, kad ji „gali sumažinti žuvų ir gyvūnijos populiacijas Kuršių marių ir jūros pakrantės teritorijoje, gali būti trikdomi paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje, gali kristi žemės ir pastatų kaina Melnragėje, dėl drumsto vandens žmonės nebenorės naudotis šalia esančiais paplūdimiais, juos gali užteršti tepalai, degalai, kitos cheminės medžiagos“. Esą gali būti sukelta Klaipėdos paplūdimių erozija.

Tačiau Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus teigia, kad dauguma viešai skelbiamų minčių yra paremtos įsivaizdavimu, bet ne realybe.

„Šiuo metu, kai kalbama tik apie teritorijos rezervavimą, reikalavimas padaryti būsimo uosto PAV šiuo metu yra tikrai nelogiškas. Pagal galiojančius teisinius aktus PAV galioja tik penkerius metus. Jo kaina siektų nemažiau kaip 2 milijonus litų. Taigi tokią sumą reikėtų išmesti į balą, nes giliavandenis uostas gali būti statomas po 10-15 metų, o gal ir dar vėliau“, – sako A. Vaitkus.

Anot jo, japonų studijoje numatyta, kad pirmoji giliavandenio uosto krantinės linija bus nutolusi ne mažiau kaip 400 metrų nuo kranto, o krantinė, ties kuria būtų aptarnaujami laivai – už kilometro. Tačiau viską konkrečiai parodytų techniniai projektai, galbūt uostas būtų statomas dar toliau nuo kranto.

Pasak KVJUD rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, kai atsiras tokio uosto poreikis, viskas bus daroma taip, kad šis objektas darytų minimalią įtaką ir vaizdiniu, ir ekologiniu požiūriu. Galbūt sala būtų pilama ne išilgai palei krantą, kaip yra pasiūlę japonai, o tolyn į jūrą.

„Nėra vien tik pramonė ir pinigai mūsų akyse bei protuose. Vienas iš nuogąstavimų, kurį kėlėme Japonijos ekspertams, – ar nesudarytų balos efektas tarp šiandienio šiaurinio molo ir naujosios salos. Japonai nardė, darė tyrimus ir atsakė, kad vienas iš variantų – injekcinis vamzdis, kuris leistų cirkuliuoti vandeniui. Blogiausia, kas galėtų atsitikinti – karščiausiu vasaros metu vandens temperatūra šioje jūros vietoje pakiltų pora laipsnių“, – A. Drungilui antrino Susisiekimo ministerijos sekretorius, pabrėžiantis, kad kai tik ryškės giliavandenio uosto poreikis, bus atliktas ir PAV, ir visi kiti būtini tyrimai, bus tariamasi su Melnragės gyventojais.

Anot A. Drungilo, nėra net jokių abejonių, kad tiems Melnragės gyventojams, kuriuos labiausiai palies būsimam uostui reikalingos infrastruktūros statybų darbai, bus sąžiningai kompensuota.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.