Bendrasis pagalbos centras ir mobiliojo ryšio operatoriai UAB „Bitė Lietuva”, UAB „Omnitel” ir UAB „TELE2” pasirašė bendrą susitarimą dėl bendradarbiavimo, sudarant technines galimybes nustatyti mobiliojo ryšio vartotojų vietą, kai jie skambina bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Kad tai taptų realybe, belieka sulaukti, kol Seimas patvirtins atitinkamą Elektroninių ryšių įstatymo pataisą. Tačiau gelbėjimo tarnybų pareigūnai, nors ir pripažįsta naujovės naudą, abejoja techninėmis galimybėmis ją įgyvendinti. Anot jų, vargu ar pavyks pasiekti, kad bėdos ištikti lietuviai, kaip amerikiečiai ar britai, surinkę trumpąjį pagalbos telefono numerį, galėtų tikėtis, jog juos suras ir išgelbės.
Projektas – Seimo narių rankose
Vyriausybė pritarė Elektroninių ryšių įstatymo pataisos projektui, kuris įpareigotų visus telefono ryšio operatorius užtikrinti, kad informacija apie tai, iš kur skambinama bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, būtų prieinama pagalbos tarnyboms. Tai reiškia, kad medikai ar policijos pareigūnai bėdos ištikto piliečio buvimo vietą galėtų atsekti pagal telefono signalą net ir tuo atveju, jei asmuo nespėjo arba neturėjo galimybės nurodyti dispečeriui tikslių savo koordinačių. Taip yra daugelyje pasaulio valstybių, taip turėtų būti ir Lietuvoje.
Elektroninių ryšių įstatymo pataisos projektui Seimas vis delsia pritarti, nors ši pataisa tik įgyvendins 2002 metų kovo 7 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, nuostatą. Ji įpareigoja Europos Sąjungos nares užtikrinti, kad įmonės, eksploatuojančios viešuosius telefono ryšio tinklus, pasirūpintų suteikti informaciją pagalbos tarnyboms, iš kur skambinama bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Teoriškai – naudinga, praktiškai – neįgyvendinama?
Iki šiol skambučiai 112 Panevėžio zonoje buvo nukreipiami į miesto Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Operatyvaus valdymo skyrių. Šio skyriaus viršininkas Konstantinas Kulikovas PB paaiškino, jog, sulaukus pagalbos prašymo ar pranešus apie įvykį, budėtojai visada organizuoja pagalbą, nors tai anaiptol ne visada būna jų veiklos sritis – dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų skambiname į „greitąją”, nurodome, kas prašo pagalbos ir kur nukentėjusįjį surasti. K.Kulikovas, užbėgdamas už akių, perspėjo, kad tuo atveju, jeigu nelaimėlis bekalbėdamas prarastų sąmonę nesuspėjęs pasakyti, kur jis yra, žmogaus surasti kol kas nepavyktų.
„Nežinau, kaip veiks įstatymo pataisa praktikoje, tačiau naujovė būtų naudinga”, – neabejojo pareigūnas.
Ryšių poskyrio viršininkas Pranas Naglė į naujovę žiūrėjo kiek skeptiškiau. „Gudriai aiškina tie, kurie nieko neišmano apie ryšius, – sakė P.Naglė. – Tarkim, kad užpuolė žmogų. Jis griebia telefoną, renka numerį 112 ir sako: esu Skaistakalnio parke, tačiau patruliams išvažinėjus visą parką galima ir nesurasti žmogaus. Jei jis skambino iš mobiliojo telefono, policija, įgyvendinus naujovę, galės paskambinti ryšio operatoriams, tačiau jie pasakys tik vietovę, bet ne tikslią nelaimės vietą”.
Paslauga techniškai nesutvarkyta
Ryšių poskyrio viršininkas P.Naglė mano, jog įgyvendinti naujovę praktikoje bus sudėtinga.
„Telefono linija 112 iki šiol techniškai nesutvarkyta, – konstatavo P.Naglė. – Vilniuje veikia pagalbos centras, tačiau dėl ypač didelio srauto skambučių jie paprasčiausiai nukreipiami į rajonų policijos komisariatus. Dėl to neišvengiama nesusipratimų. Pavyzdžiui, skambina vyras ir sako: mane sumušė Vytauto gatvėje. Patruliai pervažiuoja visą gatvę, bet nesuranda. Skambina, o nukentėjusysis piktinasi, sako esąs toje pačioje gatvėje, bet paaiškėja, kad jis… Radviliškyje. Techniškai yra paprastas dalykas nukreipti skambučius į reikalingas tarnybas, tačiau matote, kas gali iš to išeiti”,- sako patyręs ryšininkas.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka linkęs iš anksto naujovės nekritikuoti, o pirmiausia išbandyti praktiškai. „Jeigu pavyktų ryšiais nustatyti nukentėjusiųjų buvimo vietą, pagalbą galima būtų organizuoti operatyviau,” – sako jis.