Kad patektų į „Euroviziją” žmonės padarytų daug. Net iškęstų itin kritiškai nusiteikusią komisiją, kuri porą savaitgalių iš eilės rinko dalyvius į nacionalinius „Eurovizijos” atrankos turus.
Praėjusį šeštadienį per LTV pasirodė laimingieji, dar vadinami žaliaisiais, kurie, praėję komisijos filtrą, gali toliau mėginti laimę išpopuliarėti Lietuvoje, o gal ir nukeliauti iki Stokholmo. Dėl to tikrai galima padaryti daug. Pavyzdžiui, grupė „Dikaja zemlia” pasirodė scenoje su dviem vilkšuniais.
„Gal reikėjo duoti tik šunims dainuoti šią dainą”, – vertindamas „Dikaja zemlia” pasirodymą komentavo komisijos narys Andrius Mamontovas. Taip kandžiai baigėsi ir pirmieji atrankos turai. Interneto komentaruose nebuvo diskutuojama, ar pašaipi buvo komisija, ar ne. Buvo ginčijamasi, ar gerai, kad ji tokia buvo. Tačiau prodiuseris Jonas Vilimas neigė, kad komisija elgėsi negarbingai. „Man rodos, viskas buvo vieša, viską parodėme per televizorių ir nieko neslėpėme”, – aiškino J.Vilimas. Jo manymu, toks nemalonios komisijos įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad dalyvių lygis buvo labai prastas, tačiau ilgametis „Eurovizijos” nacionalinės atrankos rengėjas sakė, kad taip būna kasmet. „Aš tuo užsiimu nuo 2002 metų ir nematau per didelio skirtumo. Situacija kiek kitokia buvo pernai, kai ko ne pusė atlikėjų buvo garsūs. Tada ir lygis kitoks. Šių metų pirmoji „Eurovizijos” atranka rodo visą Lietuvos popmuzikos lygį. Pažiūrėkite, kas dainuojama muzikiniuose realybės šou? Vien tik užsienio atlikėjų perdainuojamos dainos. Naujų originalių dainų beveik nėra. Tad tai ir parodo, ką turime. Kas tą muzikinį lygį turi kelti – nežinau”, – sakė prodiuseris.
Šeštąją vietą pernai „Eurovizijoje” užėmę „LT-United” nariai (Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius-Samas, Eimantas Belickas, Arnoldas Lukošius) ir buvo pagrindiniai, egzaminuojantys atėjusiuosius išmėginti savo jėgų. Į klausimą, ar nebijote, kad jums nepasiseks, daugelis pretendentų atsakydavo, kad „LT-United” irgi nebuvo tikri, ar patiks Europai. „Pripažįstu, kad jei „LT-United” pernai būtų nepasisekę, matyt, jie nebūtų pakviesti į atrankos komisiją. Tačiau to „jeigu” nėra”, – motyvą pasikviesti garsius Lietuvos atlikėjus aiškino J.Vilimas.
Ne atranka, o šou
Be „LT -United” narių, atrankos į tolesnius dainų konkurso etapus komisijoje buvo muzikologė Zita Kelmickaitė ir pirmą kartą „Eurovizijos” atrankai pakviesta psichologė Vilma Kuzmienė. Dalyvavusi ne vienoje atrankoje ji nustebo, pamačiusi, kur sutiko dalyvauti.
– Kaip atsidūrėte šioje komisijoje?
– Man paskambino ir sutikau, nes ne kartą esu dalyvavusi atrankose į įvairius televizinius šou.
Susirinkau įvairius testus, kitą medžiagą, kurios prireikia darant atrankas, tačiau atvykus į Lietuvos televiziją buvau nemaloniai nustebinta. Pirmiausia dėl to, kad liepė eiti grimuotis – pasirodo, iš atrankų bus daromos laidos, ko aš nesitikėjau. Tad man panašiau, kad organizatoriai norėjo padaryti ne atranką, o televizinį šou. Kiekvienas iš mūsų buvome ten kaip personažai, o ne specialistai. Buvo padaryti du maži realybės šou, kam aš ten buvau reikalinga, nesupratau. Bet juk jei pažadėjai, neišeisi.
– Kodėl nepatiko komisijos darbas?
– Mes net neapsitarėme, kaip turėtume dirbti – tiesiog buvo aktyvių kalbėtojų, kurie arba nutraukdavo tave, arba išvis neleisdavo įsiterpti. Normalioje atrankoje dėmesys turėjo būti nukreiptas į pretendentus, o ne į komisiją, bet žiūrėkite, visi dabar tik ir kalba, kokia buvo komisija, ar ji ne per daug žiauri. Taigi ten buvo ne atranka, o šou. Ir kuo daugiau tokio žemo lygio atlikėjų atėjo, tuo didesnis šou buvo. Ir patys atlikėjai nevienareikšmiškai viską vertino – vieniems komisija patiko, kitiems ne.
– Pritariate pastaboms, kad komisijos tonas buvo kiek šiurkštus?
– Noriu pabrėžti, kad mūsų užduotis nebuvo sukurti patogią, malonią aplinką dalyviams. Taip retai kada atrankose būna. Veikiau jau priešingai – kandidatai specialiai stresuojami, kartais net įžūliai provokuojami, o tada žiūrima, ar jie nesutriks. Tad tam, kad komisija užsipuolė dalyvius ir buvo nemaloni, matyt, galėčiau pritarti tik vienu atveju – kai pasirodė grupė „Apžėlę”. Jie atsiėmė už visą „neformatą” ir dar nežinia už ką. Ši grupė tikrai buvo per daug kritikuojama. Tačiau visais kitais atvejais, mūsų tikslas nebuvo padėti kandidatui jaustis komfortiškai. Galbūt kai kam užkliuvo ir mano elgesys, jog aš nedrąsinau, nepalaikiau. Bet juk čia kaip egzamine – įtampa visada yra.
– Vienas iš dalyvių pasakė: „Kokia komisija, koks konkursas, tokia ir daina.” Pritartumėte tokiai nuomonei?
– Atmestinio darbo tikrai netrūko. O kad kaltina dėl to komisiją… Na, gal kam ir palengvėjo, jei kaltę suvertė kitam. Bet juk siųsdami paraiškas jie dar nežinojo, kas toje komisijoje bus. Kad komisija dirbo ne taip, kaip reikia – faktas. Tačiau ir atlikėjai nepersistengė.
Kaip ir kiti, skaičiau Arto laišką, kuriame jis aiškina, kodėl atsisakė dalyvauti atrankoje. Ne jis vienas pažymėjo, kad apie specialų pasirengimą ar rūbus nebuvo net kalbos. Priešingai, Artas sakė, kad jam nebuvo pranešta, jog reikės dainuoti. To nesuprantu – juk televizija turėjo pasistengti ir tinkamai informuoti, ką per šią atranką reikės daryti, ar jai ruoštis.
– Nemaloniai nustebino muzikinis dalyvių lygis?
– Manau, kad Lietuvoje apskritai nėra popkultūros rengimo tradicijos. Galima rengti klasikinės muzikos atlikėjus, kurie išgarsėja ir užsienyje, o populiarioji kultūra yra silpna vieta. Ji rodo jaunimo madas ir tampa tarsi judėjimo dalykas – žmonės į ją eina šiaip sau, kad išgarsėtų. Žiūri atsainiai, nors iš tiesų į bet kokį darbą reikia įdėti ir pastangų, ir laiko, ir pinigų.
Šioje atrankoje man pasirodė, kad kai kurie atlikėjai atėjo per naktį su draugais sukūrę dainą, sumetę natas, pabrazginę gitarą ir nė neišmokę žodžių.