„Lietuvos žinios” tęsia temą apie žmonių, priverstų gyventi greta didelių prekybos centrų, problemas. Vakar rašėme, kad labiausiai sostinėje užterštos zonos yra tankiai apgyvendintos. Kai į jas įsiveržė „maximos” bei kiti prekybos gigantai, jų kaimynų gyvenimas tapo dar pavojingesnis. Tačiau tai suvokia ne visi.
„Ar normalu, kad prekybos centrai dirba naktimis?” – klausėme prekybos tinklo IKI komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos.
„Šį klausimą turėtumėte užduoti ne mums. Mūsų prekybos tinklo parduotuvės nedirba naktimis. Remdamiesi Europos ir kitų pasaulio valstybių patirtimi, ir mūsų skaičiavimais, to daryti neplanuojame. Mūsų tinklo parduotuvės ilgiausiai dirba iki 23 valandos”, – teigė Vaišvila.
Prekybininkų diplomatija
„Ar reikėtų iš gyvenamųjų vietovių iškelti didelius prekybos centrus, o gal riboti galimybę kurtis naujiems? Kaip šią problemą sprendžia civilizuotos Vakarų valstybės?” – norėjome išgirsti prancūzų valdomos bendrovės atstovo nuomonę.
Prieš atsakydamas, Vaišvila ilgokai studijavo Paryžiaus žemėlapį. „Vien „Leader Price” tinklo parduotuvių Paryžiuje – per šimtą, – paaiškino Vaišvila. – O iš viso parduotuvių – turbūt tūkstančiai. Vokietijoje – tokia pat situacija. Nedidelės parduotuvės, iškeltos už miesto, netrukus turėtų užsidaryti, nes neišsilaikytų. Kai vieną prekybos centrą pastatėme už miesto, reikėjo labai pasistengti, kad jis taptų rentabilus. Vakaruose projektuojant naujus kvartalus iš anksto numatoma, kiek juose bus parduotuvių. Gyventojai parduotuvių populiarumą taip pat vertina pagal tai, ar jos arti namų. Todėl nemanome, kad reikia iškelti iš miesto parduotuves. Jei turite omenyje didžiuosius prekybos centrus, gal ir negerai, kai jie arti gyvenamųjų namų. Aš pats gyvenu prie „Banginio”. Kai kuriomis dienomis automobilių srautai ten iš tiesų labai dideli.”
„Kaip manote, ar galimybė gyventi greta parduotuvės yra svarbiau už sveikatą, kurią žmogus praranda dėl transporto triukšmo, užteršto oro? Antai Visuomenės sveikatos centrui žmonės skundėsi „Banginio” prekybos centre esančios IKI parduotuvės ventiliatoriaus keliamu triukšmu. Gauta skundų ir dėl Pylimo gatvėje esančios jūsų tinklo parduotuvės”, – teiravomės Vaišvilos.
Pašnekovas atsakė, kad jų bendrovė į visus skundus reaguoja ir padėtį ištaiso. Antai sumažino Pylimo gatvėje esančios parduotuvės ventiliatoriaus triukšmo lygį. Kitas atvejis: gyventojų ramybę drumstė į vieną parduotuvę anksti rytą prekes atvežančio transporto triukšmas, todėl pakeitė prekių gabenimo grafiką, ir jos pristatomos dieną.
Vaišvila suabejojo, ar „Banginyje” esančio parduotuvės ventiliatoriaus garsas viršija leistiną triukšmo lygį. „Atliksime nepriklausomus tyrimus, ir jei per garsiai ūžia mūsų ventiliatorius, jį pakeisime brangesniu, tyliau dirbančiu. Arba įrengsime specialią garsą sulaikančią sienelę. Tačiau kol kas nesame įsitikinę, kad problema kilo būtent dėl mūsų ventiliatoriaus. „Banginyje” yra daugiau ventiliatorius naudojančių įstaigų, todėl gali būti, kad triukšmo lygį jie viršija visi kartu. Tada problemą tektų spręsti visiems drauge”, – atsakė IKI komunikacijos direktorius.
Tie, kuriems neskauda
Psichologai tvirtina: kad ir kokią žalą darytų prekybos centrų artumas, juos pateisinančių žmonių visada bus daugiau nei nepatenkintųjų.
Tolėliau nuo prekybos centro gyvenančiam pirkėjui nerūpi dėl dujų, kietųjų dalelių ir triukšmo dūstantis prekybos centro kaimynas. Antra, šmirinėjimas po parduotuves ir apsipirkinėjimas tapo nauju gyvenimo būdu ir netgi priklausomybe. Psichologai nežino atvejų, kad priklausomybės valdomas asmuo kritikuotų „palaimos šaltinį”.
„Triukšmadariai”
„Kai sostinės Mindaugo gatvėje įsikūrė „Maxima”, mikrorajone padidėjo triukšmo lygis, – „Lietuvos žinioms” pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Asta Razmienė. – Dėl padidėjusio triukšmo mums skundžiasi ir Jeruzalėje netoli „Rimi” gyvenantys žmonės; panašių skundų sulaukiame ir dėl IKI (buvusio „Minsko”) paruotuvės, ir dėl Antakalnio bei Pylimo gatvėse esančių IKI.
Vilniečiams „nusikalto” ir atokiau nuo gyvenamųjų namų stovintis jaunesnysis „Maximos” brolis „Akropolis”. VSC Visuomenės sveikatos skyriaus direktorės teigimu, sniegingomis žiemos naktimis „Akropolio” automobilių aikšteles valantys traktoriai taip burzgia, kad arčiausiai esančiuose butuose triukšmo lygis viršija leistinas normas.
Toks triukšmas nuslopsta, tampa beveik negirdimas tik už kelių šimtų metrų nuo jo šaltinio. Prie Mindaugo gatvės „Maximos” gyvenantys žmonės sniegą valančią techniką girdi taip aiškiai, lyg ji burgztų jų kieme. „Maximos” automobilių stovėjimo aikštelę ir kai kuriuos namus skiria tik vejos juosta ir neplati gatvė.
Ne vien fasadas
Gyventojams neįtiko ir šis Vilniaus Šiaurės miestelyje įsikūręs verslo milžinas. Ir nors kaimynų skundas pripažintas pagrįstu, visuomenės sveikatos saugotojams nepavyko nustatyti kaltininko.
„Visi prekybos centrai gražiąja dalimi atgręžti į gatvę, – dalijosi įspūdžiais Razmienė. – Klientai viliojami įspūdingais fasadais, o neparadine puse ir visa joje sumontuota įranga tenka „džiaugtis” gyventojams”.
Pasirodo, „Banginio” patalpose įsikūrusios IKI parduotuvės ventiliatoriai gyventojų ausis užgriūva uragano šėlsmą primenančiais garsais. Tiesa, ventiliatoriai, priešingai nei vėjai, nenurimsta nei dieną, nei naktį. Mat šaldymo įranga maistu prekiaujančiose parduotuvėse privalo veikti be pertraukų.
VSC specialistai vienos šeimos bute naktį pamatavo triukšmo lygį ir apstulbo. Nors leistinas triukšmo lygis – 30 decibelų, besisukantys ventiliatoriai kėlė 38-41 decibelo triukšmą.
Deja, kai VSC specialistai sukruto rašyti įpareigojimą sumažinti triukšmą, ilgokai nerado adresato. „Jie „bėdą” stumdė vienas kitam, – stebėjosi specialistė. – Vieniems priklauso patalpos, kitiems – parduotuvė. Nė vieni nenorėjo prisiimti atsakomybės ir pareigos. „Banginio” savininkai buvo atvykę į Visuomenės sveikatos centrą. Pažadėjo imtis priemonių.”
Tiesiai šviesiai
„Už lango ūžiantys ventiliatoriai ir mašinos – menka „bėda”, – nesijaudino netoli Mindaugo „Maximos” gyvenanti ponia. – Užtat kaip patogu apsipirkti: prekybos centras beveik kieme.”
Razmienė teigė priešingai. Pasivaikščioti ar nuvažiuoti į tolėliau esantį prekybos centrą – ir nesunku, ir sveika. O triukšmas žmogaus sveikatai gali sukelti nepataisomų padarinių. Tiesa, lietuviai gali to ir nežinoti: juk retas domisi mokslininkų tyrimais.
Anot Razmienės, medicinos mokslas seniai įrodė, kad triukšmas – milžiniškas streso šaltinis. Jeigu jis žmogų veikia naktį, neigiamas poveikis dar didesnis.
Vokiečių mokslininkų grupė išsiaiškino: naktį sklindantis triukšmas ne tik trikdo miegą, bet ir sukelia rimtų ligų. Jei naktį triukšmas lauke prie pastato siekia 55 decibelus, o bute – 30 decibelų, tokio buto gyventojams kyla didesnė grėsmė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, miego trikdymas neigiamai veikia organizmo hormonų pusiausvyrą ir gyvybiškai svarbių medžiagų įsisavinimą. Prižadinto žmogaus organizme padaugėja hormono kortizono, prasčiau pasisavinami lipidai ir gliukozė. Jei žmogus pažadinamas dažnai, jam gresia diabetas, nutukimas. Nakties triukšmas neigiamai veikia nervų sistemą: sukelia agresiją, susilpnėja protinė veikla, prastėja gebėjimas įsiminti ir atlikti sudėtingesnes užduotis, dieną žmogus jaučia nuovargį.
„Dienos triukšmas žmogų veikia panašiai, tik silpniau”, – paaiškino Razmienė.
Vokietijoje, kur prekybos centrai nestatomi gyvenamosiose vietovėse, o žmonių ramybe ir aplinkosauga rūpinamasi labiau, vien tik dėl triukšmo poveikio išemine širdies liga, hipertonija ir miokardo infarktu suserga 4 proc. visų gyventojų. „Esu įsitikinusi, kad Vilniuje šis procentas kur kas didesnis”, – neabejojo pašnekovė.
Ruošia apynasrį
„Kam tai „Maximai” dirbti naktimis? – tokiu Mindaugo gatvėje esančios parduotuvės darbo grafiku stebėjosi Razmienė. – Vidury nakties tiktai retas žmogus užsimanys valgyti. Vadinasi, naktį dirba, kad pardavinėtų alkoholį? Tačiau alkoholio, rūkalų, narkotikų vartojimo situacija – nepatenkinama. Dažnas pasakys: verslininkai nekalti, žmonės patys turi liautis girtauti. Tačiau pasaulyje seniai įrodyta, kad moralizavimas ir pamokslai nepadeda. O griežtas alkoholio prekybos apribojimas duoda itin teigiamą efektą: vartojimas sumažėja 60 procentų”.
Razmienės įsitikinimu, galimi du būdai priversti „Maximą” nutraukti naktinį darbą: uždrausti naktį prekiauti alkoholiu arba iš viso uždrausti dirbti naktį.
„Ir tai tikrai nebus verslo varžymas, – sakė pašnekovė, – priešingai: kadaise didieji prekybos centrai sužlugdė smulkųjį verslą. Kita vertus, naktį prekybos centrai neturi dirbti, nes pagal LR galiojančius įstatymus nuo 22 val. iki 6 val. draudžiama triukšmą kelianti veikla.”
Vilnius iki šiol neturėjo specialių triukšmo taisyklių. Prieš „Maximą” sukilę gyventojai išjudino vežimą. Visuomenės sveikatos centras tokias taisykles jau rengia. Viešųjų renginių organizatoriams teks prisiminti, kad koncertus ir šventes viešose vietose bus galima rengti nuo 8 val. iki 22 val. (išskyrus Naujųjų metų ir Joninių šventes).
VSC Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlė uždrausti naktį dirbti tiems prekybos centrams, greta kurių arčiau nei už 300 metrų yra gyvenamųjų namų, ligoninių, viešbučių.
„O jei į problemą pažvelgtume dar plačiau, naktimis neturėtų dirbti nė viena alkoholio parduotuvė”, – teigė VSC Visuomenės sveikatos skyriaus vadovė.