Kažin ar šiemet mums teks pažvejoti karšius nuo ledo, bet vilčių dar yra. Įvairių žvejų mintys, nuomonės ir patarimai apie poledinę karšių žūklę.
Visi žvejai, turintys karšių žūklės patirties, tvirtina, kad karšius šerti būtina. Geriausias pašaras žiemą – trūklio lervos, bet neblogą efektą duoda ir pašarai, skirti šaltam vandeniui. Su pašaru reikia elgtis atsargiai, žiemą karšio apetitas ne toks geras kaip vasarą.
Kitas visų karšininkų patarimas – kuo mažiau triukšmauti žvejybos vietoje ir stengtis negręžti ekečių be saiko. Patariama išgręžtas eketes užpilti sniegu, ypač jei gylis nedidelis.
Žvejai pataria nenaudoti didelių ir ryškių avižėlių. Tai, matyt, labiau tinka ežerams. Kuršių mariose karšiai didelių avižėlių tikrai nesibaido. Tiesa, jos tikrai neturėtų būti ryškių spalvų. Valas rekomenduojamas 0,08-0,1 mm storio. Su tokiu „plauku” karšį suvaldyti tikrai nelengva, tačiau, pasak karšininkų, kibimų, gaudydami plonesniu valu, sulauksite daugiau.
Geriausios karšių žvejybos vietos – povandeniniai šlaitai, duobių pakraščiai. Geriausias dienos laikas karšiams, anot žvejų, – iki pietų. Vakarop karšiai masalu domisi retai. Geriausias kibimas – pavasarėjant, kai jaučiamas pavasario alsavimas