Paauglių meilė – išbandymas tėvams

Šekspyras buvo naivus, jei tikėjosi, kad tragiškai pasibaigusi Romeo ir Džiuljetos istorija taps pamoka ateities kartoms. Praėjus šimtmečiams, perdėta tėvų kontrolė ir toliau laužo trapius įsimylėjusių atžalų likimus.

Sužinoję, kad vaiką aplankė didysis jausmas, gimdytojai suskumba lopyti „auklėjimo spragas“ bandydami jį įtikinti, kad tikrosios meilės paauglystėje nebūna.

Kartais toks „auklėjimas“ visam laikui užveria duris į paauglio pasaulį, o nesulaukęs paramos ir pritarimo tuomet, kada labiausiai reikia, per anksti į suaugusiųjų pasaulį įžengęs vaikas pasmerktas kartoti tėvų klaidas.

Uždrausti mylėti paauglystėje – nevykęs sumanymas, tačiau kalbėti apie atsakomybę už savo jausmus ir galimas jų pasekmes savo vaikams privalo kiekvienas tėvas, – įsitikinę mūsų pokalbininkai.

Piktnaudžiavimas tėvų teisėmis

Pernai Lietuvą sukrėtė nepilnametės panevėžietės Ritos (vardas pakeistas. – Aut. past.) santykių su motina istorija.

Neištvėrusi drastiškų motinos draudimų susitikinėti su mylimuoju, įžeidinėjama ir įkalinta savo namuose mergina iššoko pro langą iš ketvirtojo aukšto.

Paauglė sunkiai susižalojo. Tačiau jos poelgis nepakeitė motinos nusistatymo – konservatyvių pažiūrų moteris ir dabar įsitikinusi, kad dukra teisę į savo jausmus galės pareikšti, kai sulauks pilnametystės, ir draudžia jaunuoliams bendrauti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pasakojo, kad toji moteris buvo kreipusis į tarnybą su prašymu padėti jai susitvarkyti su nepilnamete dukra.

„Mums motina pasakojo, esą dukters vaikinas sėdėjęs kalėjime, todėl netinkantis jai į draugus, tačiau netrukus mums tapo aišku, kad pagalbos reikia ne dukrai, o pačiai motinai. Deja, tarnybos darbuotojų patarimai ir konsultacijos liko bevaisiai ir viskas baigėsi didele nelaime.“

Galutinį tašką šioje istorijoje padės teismo sprendimas. Šiuo metu Panevėžio prokuratūroje vyksta baudžiamosios bylos tyrimas dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Jei piktnaudžiavimo faktą teismas pripažins, gali būti, kad motinai bus apribotos tėvystės teisės.

„Buvau ne tik mama“

Deja, panašių istorijų apie nepilnamečių meilę, kurios nepripažįsta tėvai, kontrolierė sakė galinti papasakoti ne vieną. Vaikų teisių gynėjai yra prašomi pagalbos internetu arba telefonu. Nesuprasti, neišklausyti ir monologais tėvų auklėjami paaugliai savo paslaptis patiki svetimiems žmonėms.

Kontrolierei ir jos patarėjams tenka konsultuoti ne tik vaikus, bet ir tėvus. Išsigandę ankstyvos savo vaikų meilės ir jos pasekmių, gimdytojai problemą sprendžia vieninteliu būdu – draudimais.

„Aš pati užauginau tris dukras. Viena iš jų, sulaukusi šešiolikos, sugalvojo kurti šeimą, – sakė vaikų teisių kontrolierė. – Ir kandidatą jau buvo pasirinkusi. Nors buvau auklėjama griežtai ir be jokių kompromisų, savo šeimoje vadovaujuosi visai kitais principais. Nepuoliau dukrai įrodinėti, kad tekėti per anksti. Tiesiog protingai abi pasišnekėjome, sutarėme, kad jeigu meilė vis dar liepsnos ir mokslus pabaigus, tuomet vedyboms pritarsiu.

Praėjus keleriems metams, jau sulaukusi pilnametystės, dukra ištekėjo, tačiau ne už to vaikino, su kuriuo anuomet draugavo. Vadinasi, meilė iš tiesų nebuvo tokia stipri, kad reikėtų mainyti aukso žiedus. Dukros sumanymas manęs tuomet neišmušė iš vėžių, nes buvau jai ne tik mama, bet ir draugė“, – savo patirtį prisiminė R. Šalaševičiūtė.

Pasak jos, diktatoriškas vaikų auklėjimas dar niekada neprivedė prie gero. „Tėvų ir vaikų santykiai yra be galo trapi linija, ir vienintelis būdas ją išsaugoti – nuolatiniai nuoširdūs pokalbiai.“

„Ne meilei, o šeimai per anksti“

Dvi dukras užauginusi Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė pernai sutuokė 7 poras, iš kurių vienas sutuoktinis buvo nepilnametis.

„Man gaila tų jaunučių nuotakų, kurios po širdimi jau nešioja naują gyvybę. Taip, didžioji gyvenimo meilė gali aplankyti ir šešiolikmečio širdį, tačiau kurti šeimą tokiame amžiuje – gerokai per anksti“, – mano pokalbininkė.

G. Misevičienės žodžiais, dauguma brandaus amžiaus porų nespinduliuoja tokios šilumos, kokią skleidžia į ceremonijų salę žengiantys jaunuoliai. „Nežinau, kaip vėliau susiklosto jų gyvenimas, tačiau tuokiasi jie tikrai mylėdami. Gal dėl to ir suvirpa širdis, kad jie taip tyrai myli ir net neįsivaizduoja, kaip pasikeis gyvenimas gimus vaikeliui…“

Savo dukroms ponia Gražina niekada nedraudė draugauti, tad merginos nuo mamos didelių paslapčių neturėjo.

„Man visada buvo įdomu, kuo gyvena mano dukros, kokie jausmai jas lanko. Iki šiol ryšį su abiem savo merginom išsaugojau, ir tikiu, kad tokie santykiai išliks visuomet. Gal dėl to nė viena paauglystėje nepanoro kurti šeimos ir didelių bėdų dėl jų meilių neturėjau. O gal tiesiog nė viena iš jų tuomet nesutiko tinkamų jaunuolių…“ – svarstė moteris.

Diskutuoti be agresijos

„Jeigu iš paauglio vaiko sulaukėte pareiškimo, kad jis nusprendė kurti šeimą, vadinasi, jį auklėdami jau praleidote kažką labai svarbaus, esminio“, – teigė M. Romerio universiteto docentas psichologas Gediminas Navaitis.

Kaip tėvai turėtų elgtis tokioje situacijoje? Pirmiausiai, pasak psichologo, reikia pasistengti nusiraminti, pripažinti paaugliui, kad meilė – svarbus jausmas, tačiau paaiškinti, kad santuoka – tai didžiulė atsakomybė ir gali palaukti.

„Kad ir kaip žiūrėtum, šeimos ir tėvų uždavinys – jaunosios kartos kontrolė. Ji būtina. Tačiau nereikia peržengti sveiko proto ribų. Kai auklėjimas virsta agresija be kompromisų, jis gimdo pasipriešinimą – dėl to paaugliai bėga iš namų, dėl to, dar nepasiruošę suaugusiųjų gyvenimui, būna priversti per anksti prisiimti atsakomybę“, – dėstė psichologas.

Pasak G. Navaičio, lietuviškos šeimos modelis mažai kuo skiriasi nuo lietuviškosios politikos batalijų. „Pastebėkit politikų diskusijas – juk priešininkas bando sutriuškinti savo oponentą jo net neišklausydamas. Ką ten sutriuškinti – kur kas svarbiau tapo jį viešai išjuokti ir paniekinti. Panašiai reikalai klostosi ir daugumoje šeimų. Apie ką galima diskutuoti, jeigu abi diskutuojančias puses valdo agresija?“

Suprasti, kas dedasi vaiko širdyje, nėra taip sudėtinga, tikina psichologas: kartais tereikia prisiminti savo jaunystę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.