R.Šarkinas: šalies finansų “sveikata” puiki

Lietuvos komerciniai bankai pernai sėkmingai valdė riziką ir uždirbo rekordiškai didelius pelnus

Vakar Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pristatė ataskaitą apie šalyje veikiančių kredito įstaigų 2006-ųjų rezultatus. Pagal bankų pateiktas neaudituotas finansines ataskaitas visų komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas (aktyvai) per praėjusius metus išaugo beveik trečdaliu – 14,1 mlrd. Lt iki 58,9 mlrd. Lt. Klientams suteiktų paskolų vertė siekė 38,6 mlrd. Lt – palyginti su praėjusių metų sausio 1-ąja jų padaugėjo 12,7 mlrd. Lt, arba 48,9 proc. Bankuose laikomų indėlių suma 2007-ųjų sausio 1-ąją sudarė 30,3 mlrd. Lt – per metus ji padidėjo 5,2 mlrd. Lt, arba 20,5 proc. Iš jų gyventojų indėliai sudarė 17,9 mlrd. Lt – per metus jų suma padidėjo 4,1 mlrd. Lt, arba 29,9 proc.

Masto ekonomija

Vertindamas Lietuvos komercinių bankų veiklą R.Šarkinas atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais visi jie, išskyrus vieną filialą, dirbo pelningai. Bendras šalies bankų 2006-ųjų neaudituotas pelnas buvo 662,2 mln. Lt – tai yra 87 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Lietuvos bankų sistemos pelnas nuosekliai augo jau penktus metus iš eilės, o kai kurie rinkos žaidėjai savo „pliusą” per metus sugebėjo padidinti du ar net tris kartus. Antai SEB Vilniaus bankas uždirbo 285,5 mln. litų (užpernai – 106,8 mln. Lt), Sampo bankas – 23,3 mln. Lt (ankstesnių metų pelnas – 8,2 mln. Lt), o „Hansabankas” pernai gavo 179,5 mln. Lt pelno (buvo 107,9 mln. Lt). Nuostolingai metus baigė tik „Nordea Bank Finland Plc.” Lietuvos skyrius, pernai patyręs 0,3 mln. Lt „minusą”.

LB vadovo teigimu, didžiausią įtaką bankų pelno išaugimui turėjo padidėjusios bankų veiklos apimtys ir atitinkamai padidėjusi pajamų bazė bei gerėjęs veiklos efektyvumas. Antai vien dėl didėjančių paskolų portfelio buvo gauta 382,3 mln. Lt grynųjų palūkanų pajamos – tai 48,6 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Be to, pernai bankai gavo 100,6 mln. Lt, arba 25 proc., daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų.

Uždarbis už nuosavybės vertybinius popierius pernai buvo 70,9 mln. Lt didesnis nei ankstesniais metais (didžiausios įtakos tam turėjo bankų gauti dividendai iš antrinių įmonių bei pelnas pardavus ar likvidavus kai kurias antrines įmones). Teigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams taip pat turėjo 56 mln. Lt, arba 48,1 proc., didesnės pajamos iš operacijų užsienio valiuta ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Bankų pelną mažino pernai 24,8 proc. (156,1 mln. Lt) išaugusios jų operacinės išlaidos, indėlių draudimo įmokų išlaidos bei bankų mokami pelno ir kiti mokesčiai (tam išleista 160,9 mln. Lt). Augant palūkanų normoms bankai antrus metus iš eilės patyrė nuostolių iš operacijų skolos vertybiniais popieriais.

Svarbu tai, kad visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Gyvenimas skolon

Pasak R.Šarkino, pernai Lietuvos bankų paskolų portfelis (įskaitant paskolas finansų institucijoms) sudarė 51,2 procento 2006-ųjų šalies BVP. Tiek pagal paskolų ir BVP santykio augimo tempus, tiek pagal kitus santykinius paskolų portfelio rodiklius Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių.

LB vadovo teigimu, 2006-aisiais paskolų portfelio augimas buvo pakankamai subalansuotas: naujai teikiamos paskolos gana panašiomis apimtimis pasiskirstė tarp verslo (per metus išaugo 6,7 mlrd. Lt, arba 42,8 proc.) ir namų ūkių (6,2 mlrd. Lt, arba 72,3 proc.). Paskolos privačioms įmonėms sudarė 57,7 proc. bankų klientams suteiktų paskolų portfelio, o paskolos fiziniams asmenims – 38,1 proc.

Pernai gyventojams teikiant paskolas ir toliau vyravo būsto paskolos, tačiau jų lyginamasis svoris paskolose namų ūkiams ir metiniai augimo tempai mažėjo. Per metus būsto paskolų portfelis išaugo 60,9 proc., kitos paskirties paskolų gyventojams suma padidėjo 2,3 mlrd. Lt, arba 2,1 karto. Kitos paskirties paskolos gyventojams – daugiausiai vartotojiškos paskolos, 2006-aisiais taip pat išlaikė spartų augimo tempą, o jų svoris tampa vis reikšmingesnis.

Blogų paskolų problema

Komentuodamas lietuvių skolinimosi įpročius, R.Šarkinas teigė, kad vienareikšmiai įvertinti spartų paskolų portfelio augimą sunkoka.

„Manau, kad paskolų kiekio augimas ir prisidėjo prie ekonomikos augimo. Jeigu su paskolomis susijusi rizika tinkamai valdoma, toks augimas yra priimtinas. Kol kas Lietuvos banko ir komercinių bankų požiūris į šiuos dalykus sutampa. Mes jokių didesnių pavojų neįžvelgiame”, – dėstė R.Šarkinas.

Jis teigė, kad vadinamųjų blogų paskolų per metus padaugėjo 37,2 proc. (104,6 mln. Lt; sausio 1-ąją jų iš viso buvo 374,3 mln. Lt), tačiau visame paskolų portfelyje tokių paskolų dalis buvo mažesnė nei 2005-aisiais.

Daugiausia rūpesčių komerciniams bankams kelia klientai, pasiimantys vartojimo kreditus. Pradelstų (kai periodiniai mokėjimai vėluoja daugiau nei du mėnesius) šio tipo paskolų buvo beveik 2 proc. Tuo tarpu būsto paskolų portfelyje pradelstų paskolų dalis išliko mažiausia – 0,54 proc.

R.Šarkinas teigė, kad norėdami užimti didesnę rinkos dalį bankai vartojimo paskolas dalija pernelyg lengva ranka, o jas imantys žmonės ne visuomet gerai pasveria savo galimybes. Manoma, kad nemaža dalis vartojimo paskolas paėmusių gyventojų išvyko uždarbiauti į užsienį, todėl skolininkus bankams dabar sunkiau surasti.