Valstybės įmonės „Baltija” darbuotojai viliasi, kad Krašto apsaugos ministerija nepakartos Turniškių skandalo
Socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija užsimojo iš Vyriausybės perimti poilsio kotedžus Palangoje.
Jie šiuo metu priklauso valstybės įmonei „Baltija”, o juose dabar ketinama įrengti reabilitacijos centrą iš tarptautinių misijų grįžusiems kariams. Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad sprendimo Vyriausybė paskubomis nepriims.
Priedanga po NATO ženklu
Nuo 2006-ųjų spalio Krašto apsaugos ministerija (KAM) pradėjo vykdyti mįslingą „užduotį”. J.Oleko iniciatyva ministerija siekia iš VĮ „Baltija” savo žinion perimti „Žilvinėlio” kotedžus, kurie yra prestižinėje Palangos vietoje, Birutės alėjoje. Nuo apartamentų iki Baltijos jūros – tik 300 metrų. Kotedžų komplekse – 6 kambariai.
„Vystant Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą pagal NATO reikalavimus, iškilo karių, grįžusių iš tarptautinių operacijų, prevencinės reabilitacijos centro įkūrimo poreikis”, – rašte Vyriausybės kanceliarijai rašo ministras J.Olekas.
Tai – vienas iš dviejų J.Oleko argumentų, siekiant kariškiams perimti poilsiavietę. Kitas motyvas – būtina sugrąžinti Lietuvos karininkų ramovei sklypą, kurį ši organizacija įsigijo 1924 m. Tokiu būdu valstybės įstaiga iš pačios valstybės mėgina susigrąžinti žemę.
Premjeras G.Kirkilas nedelsiant nurodė Vyriausybės bendrųjų reikalų departamentui išnagrinėti pasiūlymą ir pateikti išvadas. Apie J.Oleko planus sužinoję „Baltijos” darbuotojai kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją.
Ilsisi aukšti valstybės asmenys
VĮ „Baltija” darbuotojai kategoriškai prieštarauja Krašto apsaugos ministerijos užmojams.
„Šešių apartamentų perdavimas ministerijai dėl karių reabilitacijos centro įsteigimo valstybiniu ir ekonominiu požiūriu yra netikslingas ir netgi žalingas mūsų įmonei ir jos darbuotojams”, – vėliau Antikorupcijos komisijai teigs įmonės direktorius Jonas Juchnevičius.
VĮ „Baltija” priklauso ne tik kotedžai „Žilvinėlis”, bet ir viešbučiai „Žilvinas”, reabilitacijos paslaugas teikiantis „Vyturys” bei „Auska”. Pastarajame vasarą nemokamai gali ilsėtis Prezidentas Valdas Adamkus. Kituose už simbolinę kainą – aukšti valstybės pareigūnai. Išlaidas valstybės įmonė dengia nuomodama privatiems klientams „Žilvinėlio” apartamentus.
Pasak J.Juchnevičiaus, „Žilvinėlio” kotedžų pajamos net 2,35 karto viršija išlaidas, o pati įmonė buvo pripažinta kaip daugiausiai mokesčių į Palangos biudžetą sumokanti bendrovė. Netekusi kotedžų, valstybės įmonė kasmet prarastų apie 300 tūkst. litų pajamų. Daliai darbuotojų tektų ieškotis kito darbo.
Prakalbo apie „Baltijos” privatizaciją
Ministras J.Olekas teigia, kad perimti „Žilvinėlio” kotedžus ministerijai būtina dėl istorinio teisingumo. „Sklypą, kuriame šiuo metu yra kotedžai, tarpukariu buvo įsigiję karininkai, todėl vyresnės kartos žmonių prašymu vykdau užduotį, – aiškino J.Olekas. – Kadangi tų karininkų vaikaičiai dalyvauja tarptautinėse operacijose, jiems būtina kažkur atsipūsti.”
J.Oleko teigimu, ministerija tik pradėjo diskusijas dėl kotedžų perėmimo. „Šiaip ar taip Vyriausybė svarstys tolesnį „Baltijos” likimą: ar valstybės įmonė ir toliau teiks paslaugas, ar ateityje bus privatizuota”, – kalbėjo ministras.
J.Oleko komentarai gerokai skyrėsi nuo oficialiuose raštuose išdėstytų motyvų. Jis jau netvirtino, kad „Žilvinėlyje” bus steigiamas reabilitacijos centras. „Kotedžus naudotume kaip gyvenamąsias patalpas, kad po pusmečio misijos karys galėtų pernakvoti normaliomis sąlygomis, o ne palapinėje arba konteineryje, – sakė J.Olekas. – Reabilitacijos paslaugas gautume kitur.”
3755 kv. m sklypą, kurį J.Oleko žodžiais, iš kariuomenės neva nusavino valstybė, VĮ „Baltija” valdo patikėjimo teise 99 metams.
Teisininkai skelbia aliarmą
Perimti kotedžus KAM siekia jau tris mėnesius. Kol kas VĮ „Baltija” pavyksta apginti savo interesus. Įmonei buvo palankios ir Vyriausybės Teisės departamento specialistų išvados.
„Mūsų nuomone, yra svarbu įvertinti įmonės valdomų pastatų naudojimo tikslą ir ar perdavus įmonės patikėjimo teise valdomo valstybės turto dalį įmonė vis dar galės teikti viešąsias paslaugas ir tenkinti viešuosius interesus, – teigiama specialistų rašte. – Jei įmonė po dalies turto perdavimo nebeatitiks jos įsteigimo tikslo, tokiu atveju ji turės būti reorganizuota, pertvarkyta ir likviduota.”
Šiuo atveju iškiltų pavojus VĮ „Baltija” ateičiai. Teisininkai akcentuoja, kad įmonė 10 metų yra paėmusi 1,1 mln. litų paskolą, todėl turto perdavimas gali turėti itin neigiamų pasekmių.
„Žilvinėlio” kotedžai buvo renovuoti iš „Šiaulių banko” pasiskolintomis lėšomis. „Skolintos ir mūsų pačios įmonės įdėtos lėšos gerokai viršija likutinę balansinę pastatų vertę, kuri sudaro 247,6 tūkst. litų”, – teigia VĮ „Baltija” direktorius J.Juchnevičius. Vien į 6 kotedžų remontą VĮ „Baltija” investavo 150 tūkst. litų.
Turniškių istorija gali pasikartoti
„Žilvinėlio” kotedžuose įrengti reabilitacijos centrą KAM būtų itin sudėtinga. 2007 m. sausio 23 d. įsigaliojusiame J.Oleko ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl reikalavimų karių reabilitacijos centrui įvardijama šimtai sąlygų (inventoriaus, paslaugų ir kt.), kurie būtini tokiam centrui. Iš reikalavimų aišku, kad reabilitacijos centrą įsteigti „Žilvinėlyje”, kuriame yra tik 6 apartamentai su riboto ploto pastatais, – neįmanoma. Tai reiškia, kad perduotas valstybės turtas ministerijai vėliau gali pasidaryti nereikalingas. Ministerijai beliks pasiūlyti kotedžus privatizuoti. Panašiai, kaip įvyko su kotedžais Turniškėse.
Vadinamasis Turniškių skandalas kilo 2006 metų pavasarį, paaiškėjus, kad Prezidento Valdo Adamkaus patarėjai kotedžus iš anksčiau Vyriausybės kanceliarijai priklausiusios įmonės įsigijo maždaug trečdaliu mažesne nei rinkos kaina.
„Svarbu pažymėti, kad Seimo laikinoji komisija statybų Turniškėse aplinkybėms ištirti savo išvadose pažymėjo, kad valstybės institucijų jų tiesioginei veiklai nebūdingas paslaugas ir funkcijas būtų tikslinga pirkti viešojo konkurso būdu”, – akcentuoja Vyriausybės Teisės departamento specialistai.
Perimtų viską iki šaukšto
Be kita ko, renovavus „Žilvinėlio” kotedžus, VĮ „Baltija” už 50 tūkst. litų nupirko naujus šaldytuvus-barus, kušetes, lovatieses, patalynę, šviestuvus ir kitą būtiną įrangą bei inventorių.
VĮ „Baltija” darbuotojai mano, kad jie turi visišką teisę susigrąžinti lėšas, kotedžą nuomodami kaip viešbutį. Į šį argumentą KAM valstybės sekretorė Jūratė Raguckienė atsakė: „Šis valstybės nekilnojamasis turtas Lietuvos kariuomenei bus perduodamas pagal buhalterinės apskaitos registro įrašus kartu su ilgalaikiu materialiuoju turtu (šaldytuvais, šviestuvais, užuolaidomis ir kt.), todėl Lietuvos kariuomenė perims visas padarytas išlaidas.”
J.Raguckienė priduria, kad „Vyriausybė, kaip savininko funkcijas atliekanti institucija, turi teisę dėl turto priimti tokius sprendimus, kurie geriausiai padeda vykdyti valstybės funkcijas, o ne tenkina vienos valstybės įmonės interesus.”
Įspės premjerą dėl nuogąstavimų
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys keistu pavadino Krašto apsaugos ministerijos norą perimti „Žilvinėlio” kotedžus. „Net pertvarkius kotedžus, juose neįmanoma įrengti karių reabilitacijos centro, – sakė R.J.Dagys. – Ten yra apartamentai, kurie nuomojami už nemažą kainą aukštiems pareigūnams.”
Parlamentarą stebina, kad norima sužlugdyti valstybės įmonę, kuri teikia paslaugas ne tik piliečiams, bet ir pačios valstybės institucijoms. „Geresnės išeities Krašto apsaugos ministerijai, kaip pirkti paslaugas iš VĮ „Baltija”, nematau”, – sakė R.J.Dagys.
Antikorupcijos komisijos vadovas tikino, kad komisija premjerui G.Kirkilui kitą savaitę pateiks nuomonę ir nuogąstavimus dėl KAM planų. „Valstybė neturėtų tarnauti kažkokiems neaiškiems interesams”, – įsitikinęs R.J.Dagys.
Mėgina ištampyti paskutinį valstybės turtą
R.J.Dagiui nerimą kelia tai, kad politikai nepasimokė iš Turniškių skandalo. „Jau yra sužlugdyta daug valstybinių įmonių, kurios dirbo pelningai, o po to už nedidelę kainą atsidūrė privačių asmenų rankose, – sakė R.J.Dagys. – Dabar jau beveik neliko to valstybinio turto, kas liko – ir tai mėginama ištampyti.”
Krašto apsaugos ministerija, atrodo, nori sugrąžinti sovietmečiu buvusią tradiciją, kai kiekviena žinyba turėjo savo poilsiavietes. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, to buvo atsisakyta.
Premjeras G.Kirkilas tikino dar neturįs nuomonės dėl 6 kotedžų perdavimo Krašto apsaugos ministerijos žinion tikslingumo. „Šio klausimo dar nesvarstėme Vyriausybėje, o norėti juk nedraudžiama”, – sakė G.Kirkilas.
Krašto apsaugos ministras ir premjeras yra neblogi draugai. Jie priklauso tai pačiai socialdemokratų partijai, dažnai kartu dalyvauja vizituose užsienyje. Vakar premjerui išvykus į Gruziją, laikinojo premjero pareigas iki šeštadienio jis patikėjo būtent J.Olekui.
Gydėsi per 10 tūkst. žmonių
Ministerijos užmojai perimti iš „Baltijos” finansinę naudą teikiančius kotedžus gali pakenkti daugeliui šalies piliečių, sergančių judamojo atramos aparato ligomis, neurologijos, kraujotakos sistemos susirgimais, odos, LOR, akių bei ginekologinėmis ligomis. Reabilitacijai įmonei priklausančiame „Vyturyje” jie gauna siuntimus iš 50 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų. Vienu metu „Vyturyje” gali gydytis apie 190 pacientų. Nuo 1992 metų čia sveikatą stiprino per 10 tūkst. žmonių.
„Galime sėkmingai priimti medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui Krašto apsaugos ministerijos darbuotojus, nes „Vyturyje” sukurta gera medicininė bazė, dirba aukštos kvalifikacijos gydytojų ir slaugytojų kolektyvas”, – rašte Vyriausybei teigia VĮ „Baltija” direktorius J.Juchnevičius.
Šiuo metu iš operacijų grįžę Lietuvos kariai visavertes reabilitacijos paslaugas gauna Druskininkuose įsikūrusiame Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centre (38 lovos). Dalį reabilitacijos paslaugų kariuomenė perka iš Kauno medicinos universiteto klinikų reabilitacijos centro, kuris yra Palangoje.
Pernai J.Olekas akcentavo, kad iki 2007 m. tarptautinėse operacijose dalyvaujančių karių skaičius pasieks 420, o iki 2014 m. – 460.