Galima suprasti įstatymų kūrėjus, kurie valstybės teisinį pagrindą kūrė iškart po Nepriklausomybės atgavimo ir pražiūrėjo, kad Lietuva – jūrinė valstybė.
Kad ji turi tarptautinį jūrų uostą, į kurį atplaukia laivų su užsienio jūrininkais, o jų buvimą šalyje reikia reglamentuoti kitaip nei užsienio turistų.
Tačiau ir praėjus 16 metų, kai jau metas prie to priprasti, vėl priimami įstatymai, neatsižvelgiantys į jūrinę specifiką. Į tarptautinį jūrų verslą integruotas laivybos sektorius paklūsta tokiems pat įstatymams, kaip ir „sausumos” ūkio šakos.
Į uostą atvykstantiems užsienio jūrininkams taikomi tokie pat migracijos apribojimai, kaip ir paprastiems užsienio piliečiams.
Kaltas, kad užtruko laivas
Užsienio piliečių buvimą šalyje reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje”, beje, priimtas 2004 metais.
Jame beveik neužsimenama apie tokią užsieniečių kategoriją, kaip jūrininkai. Tik 5 straipsnio 2 punkte aiškinamos į uostą krovai atplaukusių užsienio laivų įgulų važiavimo per sieną sąlygos. Įgulų nariai gali išlipti iš uoste stovinčio laivo ir su laivo role, kurią pasienio poste patvirtina laivo administracija, išeiti į miestą. Suprantama, privalo turėti asmens identifikavimo dokumentus.
Šiuo atveju viskas paprasta. Sunkumai prasideda, kai trečiųjų šalių jūrininkai į Klaipėdos uoste stovintį laivą atvyksta pakeisti kitų jūrininkų. Važiuojant per sieną, jiems reikia įforminti vienkartinę vizą, kuri išduodama 5 dienoms.
Būtų logiška manyti, kad šiam jūrininkui, kuris jau yra visateisis įgulos narys, atvykus į laivą, galioja ta pati, jau minėto įstatymo 5 straipsnyje nurodyta tvarka. Jam nebereikia vizos, su kuria važiuojama per sieną. Ją reikia nutraukti viename uosto pasienio punktų.
Deja. Prie šios vizos jūrininkas „pririštas” tol, kol laivas išplauks iš uosto. Tačiau šis gali čia užtrukti – dėl audros, krovinio, daugelio kitų priežasčių. Tada be kaltės kaltas jūrininkas, kurio 5 dienų viza jau nebegalioja, tampa įstatymo pažeidėju. Jam iškeliama administracinė byla.
Prirašo kalnus dokumentų
Dėl neseniai praūžusių audrų Klaipėdos uoste užtruko keli laivai. Pakeisti Rusijos laivo jūrininkų iš Sankt Peterburgo atvykusių aštuonių kitų jūrininkų vizos, suprantama, jau buvo nebegaliojančios. Laivo agentui teko užpildyti net 64 įvairius dokumentus, jūrininkus vežti į pasienio postą ir surašyti protokolą bei dokumentais įforminti sutikimą aštuonias bylas dėl administracinio teisių pažeidimo svarstyti jiems nedalyvaujant.
„Kol nebus įforminti dokumentai, laivas negali išplaukti iš uosto, jo savininkas patiria nuostolių. Šios beprotiškos popierinės gaišaties nereikia nei pasieniečiams, nei migracijos tarnybai. Bet jie tik skėsčioja rankomis – toks įstatymas. Nors, regis, kas galėtų būti paprasčiau – numatyti vienkartinės jūrininkų vizos užbaigimo uosto pasienio poste tvarką?” – piktinosi redakcijai parašęs laivo agentas.
Jis atsiuntė ir dokumentų, kuriuos teko pildyti trims filipiniečių jūrininkams iš laivo „Aftokratiza Irini”, kopijas. Vienkartines vizas įvažiuoti į Lietuvą jie gavo Vilniuje. Tačiau laivui, kuris iš Klaipėdos uosto turėjo išplaukti sausio 16 dieną, užtrukus, juos ištiko ta pati dalia, kaip ir aštuonis rusus.
Konvencija bejėgė
Jūrininkų anglų kalba parašytus paaiškinimus pirmiausiai reikėjo išversti į lietuvių kalbą. Taip pat kiekvienas jų turėjo pildyti anketą: kada ir kur gimė, tėvo tėvavardis, gimtoji kalba, kokias moka užsienio kalbas, paskutinė gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir specialybė, šeimyninė padėtis, duomenys apie visus giminaičius – tėvus, žmonas, vaikus, atlyginimo dydis. Gerai, kad filipiniečiai neturėjo haremo, o vaikų turėjo ne daugiau kaip tris.
Iš administracinio sulaikymo protokolo aiškėja, kad vargšus filipiniečius paleido antrą valandą nakties, iš anksto gavus jų sutikimą bylą svarstyti jiems nedalyvaujant.
Lietuvos ratifikuotoje 108-ojoje Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijoje aiškiai pasakyta (6 str., 2 p.): „Jeigu jūrininko asmens pažymėjime yra vietos atitinkamiems įrašams, kiekvienas organizacijos (ILO – Red.) narys leis į savo teritoriją patekti jūrininkui, turinčiam galiojantį jūrininko asmens pažymėjimą, jeigu tokio reikalauja įėjimas į teritoriją šiais tikslais: a) patekti į savo arba pereiti į kitą laivą; b) tranzitiniam važiavimui norint patekti į savo laivą kitoje šalyje arba grįžtant į tėvynę.”
Jeigu grįžtama į tėvynę, tokiu atveju konvencija galioja ir trečiųjų šalių jūrininkams problemų, kaip tikina laivų agentai, nekyla. Iš laivo išvykstančius jūrininkus nuveža į Vilnių, įsodina į transporto priemonę, ir jie su pasu arba jūrininko knygele sėkmingai išvyksta namo. Norint atvykti į Lietuvos uoste stovintį laivą, Lietuvoje ratifikuota konvencija bejėgė.
Panašių bėdų patiria ir Klaipėdos uoste remontuojamų užsienio laivų jūrininkų pamainininkai. Jiems išduodama 90 dienų galiojanti vienkartinė viza. Nors remontas gali trukti ir pusmetį, ir metus, laivo savininkas dėl to turi jūrininkus išsiųsti namo bei samdyti kitus, patirdamas didelių kelionės išlaidų. Galima išeitis – nesiųsti savo laivų remontuoti į Lietuvą.
Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonių asociacija jau seniai ragina valdžios vyrus: įveskite įstatymų pataisą, susijusią su jūrininkais! Negirdi.
„Šią savaitę Seimui nusiųsime savo siūlymus padaryti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje” pakeitimus. Galbūt parlamentarai juos apsvarstys pavasario sesijoje ir pataisys įstatymo klaidą, kuri jūrininkus prilygina turistams”, – tikisi asociacijos vadovas Algirdas Renkauskas.