Klaipėdos krašto ir viso Lietuvos pajūrio istorija bei kultūriniu palikimu besidomintys žmonės savo knygų lentynas gali papildyti nauju fotoalbumu. Kauno VšĮ „Keliautojo žinynas” išleido Lietuvos kariuomenės kapitono, fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio fotoalbumą, kuriame pirmą kartą publikuojamos XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje darytos Lietuvos pajūrio fotografijos.
Nematytą Klaipėdos krašto pajūrį, išsiskiriantį unikalia gamta ir savita kultūra, dauguma Lietuvos gyventojų atrado tik 1923 m., po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Vienas tokių „atradėjų” buvo ir Juozas Zaborskis (1906 – 1989 m.) – I DLK Gedimino pėstininkų pulko, dislokuoto Ukmergėje ir Vaitkuškyje, kuopos vadas, antrasis adjutantas, pulko iždininkas, vėliau – Kauno I šaulių rinktinės vado padėjėjas, karo policijos mokyklos vadovas.
Profesionalią karininko veiklą J. Zaborskis praturtindavo mėgėjiška fotografija. 1930 m. įsigijęs plačiajuostį firmos „Kodak” fotoaparatą su armonikėle, jis intensyviai fotografavo iki 1940 m. Karininko mėgėjo fotoobjektyvas krypo į kraštovaizdžius ir miestovaizdžius, kariškius tarnybos ir iškilmių akimirkomis, į bičiulius ir artimuosius kasdienybėje ir atostogų metu. J. Zaborskis domėjosi etnografinio, kultūrinio ir architektūrinio paveldo vaizdais.
Iš 500 išlikusių J. Zaborskio fotografijų į leidinį „Lietuvos karininko fotoalbumas-1. Baltijos pajūris XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje” sudėtas pluoštas fotografijų, kurias jis padarė 1933-1934 m. atostogaudamas Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje.
Fotografijos apima gana platų siužetų spektrą: įamžinti ne tik šeimos gyvenimo kadrai (J. Zaborskis buvo vedęs Juliją Paulauskaitę, su kuria susilaukė dviejų dukterų Editos ir Audronės. – Aut. past.), bet ir nūnai neatpažįstamai pasikeitę smėlėtojo kranto vaizdai. Uostų Nidoje ir Šventojoje, kuršvalčių, Parnidžio kopos, garlaivių, pasienio posto, krikštų daugiakamienio medžio ir kiti kadrai. Fotografas dėmesingas šešėliams, gamtiniams elementams ir kompozicijai.
Nuotaikingos Lietuvos šaulių sąjungos moterų stovyklų akimirkos atspindi fotomėgėjo potraukį žanrinėms fotografijoms. Daugiaprasmiai portretai atspindi šiltus emocinius fotografo ryšius su portretuojamaisiais.
Siekdami sudaryti vientisesnį Lietuvos pajūrio vaizdą, leidėjai albumą papildė generolo Miko Rėklaičio šeimos albumo bei kitų šaltinių fotografijomis.
„Lietuvos karininko fotoalbumą” sudarė Vytenis ir Jonona Almonaičiai.