„Paveikslų medžioklei nėra netinkamo sezono,” – sakė vienas garsiausių šalies kolekcininkų Edmundas Kolakauskas per parodos „Kauniečiai pas Edmundą” atidarymą, įvykusį Klaipėdos galerijoje.
Kolekcininkas, surinkęs per 400 profesionaliosios tapybos darbų, žinovų laikomų itin vertingais ir galinčiais suteikti garbę net nacionaliniams muziejams, šiuokart žiūrovams parodė vos dvidešimtąją savo kolekcijos dalį.
Joje – uostamiesčio dailės gurmanams mažiau pažįstamų viduriniosios kartos Kauno dailininkų S. Teitelbaumo, S. Gutausko, A. Obscarsko, A. Petrašiūnaitės, A. Vaitkevičienės, L. Drazdauskaitės, P. Poručio etapiniai darbai.
„Iš kur nors išgirsti apie menininką, ieškai jo, susitinki, ir jeigu jis tau patinka, mintiji, kaip įsigyti vieną ar kitą jo darbą. Gal tavo supratimas ir gilesnis, ir tu nori paties geriausio jo kūrinio, bet ne viską gali ir įpirkti”, – juokėsi Edmundas Kolakauskas, suprojektavęs ir pastatęs namą, kuriame „įkurdino” savo kolekcijos eksponatus.
Kolekcininkas taip pat suteikia pastogę menininkams kurti gamtos prieglobstyje prie Palangos, rengia popietes visuomenei, kurių metų pristato paveikslus ir suteikia progą jų nusipirkti.
E. Kolakauskas neslėpė, jog mažiausiai žavisi realistiniais darbais, nes štai ekspresionistų drobėse vis atrandi nepastebėtą detalę, ir tai keičia požiūrį į paveikslą bei emocinį ryšį su juo.
„Tas ryšys ypač sustiprėja, kai pažįsti dailininko asmenybę, su juo bendrauji, sužinai paveikslo istoriją. Nemėgstu pirkti darbų galerijose ir salonuose, o dailininkų biografijas, paveikslų atsiradimo istorijas moku mintinai. Galima būtų apie tai parašyti knygą. Mano bendravimas su menininkais primena sielų mainus. Panaši situacija į tą, kai užsienietis moko tave savo nesuprantamos kalbos”, – juokavo kolekcininkas.