Ar mažinsime leistinas promiles?

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas įpareigojo visas ES valstybes nustatyti alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje viršutines ribas, o Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimuose siūloma mažinti leistinų promilių kiekį

Šalyje paskelbta „nepaprastoji padėtis” dėl avarijų keliuose. Eismo įvykių daugėja ir dėl lengvabūdiško požiūrio į alkoholį. Kelių eismo konvencijos 8 straipsnio 3 punktas skelbia: „Kiekvienas vairuotojas turi būti pakankamai fiziškai ir psichiškai sveikas ir tinkamos fizinės bei psichinės būsenos, kad galėtų vairuoti.” Kiekviena valstybė stengiasi nustatyti leistiną alkoholio kiekį kraujyje. Kai kuriose šalyse apskritai draudžiama bet kokia jo koncentracija. Lietuvoje iki šiol galiojanti maksimali norma – 0,4 promilės. Kiek šalyje kasdien vairuoja išgėrusiųjų, sunku pasakyti. Statistikos duomenimis, neblaivūs vairuotojai 2000-aisiais sukėlė 12,5 proc., 2003 metais – 10,9 proc., 2004 metais – 11,6 proc., o 2005 metais – iki 12,5 proc. avarijų. Skaičiai svyruoja nedaug, tačiau tendencija išlieka nemažėjanti.

Kompromisai neveiksmingi

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas įpareigojo visas ES valstybes nustatyti alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje viršutines ribas. Šio komiteto nario Arūno Degučio manymu, mūsų šalyje taikomos priemonės eismo saugumui gerinti – akivaizdžiai nepakankamos. „Turint galvoje menką mūsų vairuotojų elgesio kultūrą, leistino alkoholio kiekio kraujyje norma Lietuvoje yra netinkama. Vairuojančiajam turi būti visiškai neleidžiama vartoti alkoholio. Kompromisiniai variantai Lietuvoje kol kas neveiksmingi”, – teigia europarlamentaras.

Didesnė atsakomybė

Svarstant Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus Seimo nariai Vytautas Čepas ir Gintaras Šileikis siūlo keisti leistinų promilių kiekį vairuotojams. Pradedantiesiems vairuotojams, kurių stažas iki 2 metų, taip pat krovininių automobilių, autobusų vairuotojams alkoholio koncentracija kraujyje neturėtų viršyti 0,2 promilės. Lengvųjų automobilių vairuotojams siūloma palikti galiojančią normą – 0,4 promilės. Toks siūlymas vertas diskusijos pirmiausia dėl skirstymo pagal automobilių tipus. Krovininiai automobiliai šalyje nesudaro net 10 proc. viso bendro parko. Šios kategorijos transporto priemones valdo kvalifikuotesni, didesnę darbo patirtį turintys vairuotojai. Jiems sumažinus leistiną normą neabejotinai kiltų nereikalingų ginčų. Mums – 0,2 promilės, ponams – 0,4 promilės – ko gero, toks būtų populiariausias traktavimas. Bet anaiptol neteisingas tokio apribojimo supratimas. Vis dėlto krovininio transporto, vežantiems pavojingus krovinius, autobusų, troleibusų, taksi vairuotojams mažesnė norma būtų logiškai paaiškinama kaip didesnės atsakomybės išraiška.

Lėtesnė reakcija

Pradedantiesiems ir jauniems vairuotojams apskritai neturėtų būti leistina jokia alkoholio norma. Šie vairuotojai – patys pavojingiausi. Dėl jų kaltės įvyksta iki 20 proc. visų eismo įvykių. Tai galima paaiškinti vairavimo įgūdžių, savikontrolės, pilietiškumo stoka. Net blaivių pradedančiųjų vairuotojų sprendimų priėmimo laikas 4-5 kartus ilgesnis už patyrusiųjų. Medikų teigimu, žmogaus organizme gali būti 0,1-0,3 promilės alkoholio, tai priklauso nuo jo būsenos – nuovargio, ligos ir pan. Kaip tuomet vertinti vairuotoją, jeigu jis tikrinamas „pripūs” tas promiles? Aišku viena – Eismo priežiūros tarnybos patruliai lengvai atskiria tegul ir parūgusių sulčių išgėrusio bei alkoholį vartojusio vairuotojo būseną.

Skirtingas vertinimas

Asociacijos „Linava” Komercinio skyriaus vadovo Gintauto Ramaslausko nuomone, vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs. Tokiai nuomonei pritartų ir Priklausomybės ligų centro gydytojas Algirdas Mižutavičius. Ar realu kelti tokius uždavinius? Praėjusių metų pabaigoje ES valstybėse surengta eismo saugumo akcija siekta nustatyti neblaivius vairuotojus. Iš šalyje patikrintų beveik 50 tūkst. vairuotojų neblaivūs vairavo 541 ir tik 2 jų – apsvaigę nuo kvaišalų. Pavyzdžiui, Rumunijoje iš patikrintų 23 tūkst. vairuotojų neblaivių rasta apie 17 procentų. Iki leistinos 0,4 promilės „pripūtę” mūsų vairuotojai nebuvo laikomi neblaiviais, o Rumunijoje, priešingai, jau neblaivūs yra vos „pripūtę” virš nulio. Taigi skalė nevienoda. Gal todėl Rumunijoje 2004 metais per eismo įvykius žuvo 103 gyventojai, tenkantys 1 milijonui, o pas mus – dukart daugiau.

Per drastiškas

Vairuotojo darbo sėkmė priklauso nuo fizinės ir psichinės būsenos. Medikų teigimu, nekenksmingo alkoholio kiekio nėra ir jau esant 0,4 promilės kraujyje – vairuoti pavojinga. Vairuotojui per labai trumpą laiką reikia apdoroti daug informacijos, priimti teisingus sprendimus ir juos vykdyti. Tad vairuotojo darbingumą mažina nors ir nedidelis alkoholio kiekis. Vis dėlto visiško „nulio” variantas būtų per drastiškas. Todėl logiška būtų diferencijuoti: jauniems (iki 25 metų) vairuotojams – nulis promilių, didesnės atsakomybės – 0,2, visiems kitiems – 0,3 promilės.

Blaivybės zona

Toks pasiūlymas galėtų būti viešai aptartas, kad pakartotinai svarstant ATPK pataisas Seime būtų įsiklausyta ir į visuomenės nuomonę. Kartą per vakarėlį atkreipiau dėmesį į vieną iš svečių. Visą vakarą jis kilnojo tą vienintelę išgertą taurelę. Tas žmogus ir pakilo pirmas bei atsiprašęs išėjo. Tai buvo lakūnas, turėjęs rytą pilotuoti lainerį. Niekas tuo nesistebėjo. Tačiau kiek vakarėlio dalyvių, išgėrusių nepalyginti daugiau, rytą vairavo automobilius – nežinia. Bet tuo taip pat niekas nesistebėjo. Vis dėlto gyvenime tam tikrose vietose privalėtume būti blaivūs. Viena jų – prie vairo. Nesvarbu, kokį automobilį – lengvąjį ar krovininį – vairuoji ir kokias eini pareigas.