Stiklo produkciją gaminanti „Stiklita” ketina plėtoti mažmeninę prekybą stiklo gaminiais bei veržtis į užsienio rinkas. Įmonės plėtrą lengvina ir iš struktūrinių fondų gauti pinigai.
„Gaminame įvairius produktus iš lakštinio stiklo, atliekame daug su jo apdirbimu susijusių paslaugų. Dabar mūsų tikslas – siekti, kad teikiamos paslaugos būtų kiek galima kokybiškesnės. Plėsti gaminamų produktų asortimento neketiname – jų pakanka, tačiau įvairinti teikiamų paslaugų spektrą ruošiamės. Ketiname plėtoti mažmeninę prekybą stiklo gaminiais, Vilniuje atidaryti stiklo saloną, dairomės, kur antroje šių metų pusėje galėtume įmonę atidaryti Rygoje”, – pasakojo Rimantas Nemeikštis, „Stiklitos” direktorius.
Į verslą – per atsitiktinumą
Prieš 12 metų pradėjusios veikti įmonės sumanytojai, Nemeikščio žodžiais tariant, kaip ir visi tais laikais, verslą pradėjo nuo nulio. „Pradėjome prekiauti automobilių stiklais. Vėliau pamatėme, kad nėra patenkintas ir lakštinio stiklo gaminių, su tuo susijusių paslaugų poreikis. Kad galėtume stiklą apdirbti, jį pjaustyti, įsigijome stakles”, – verslo pradžią prisiminė Nemeikštis.
Anot jo, įsitraukti į stiklo verslą pastūmėjo atsitiktinumas. Mat prieš gerą dešimtmetį darant namuose remontą prireikė stiklo. O jo tuo metu trūko, trūko ir su stiklu susijusių paslaugų. Tad Nemeikštis nutarė šioje srityje pradėti savo verslą. „Stiklitos” pradininkai buvo trys. Dabar įmonėje dirbančiųjų – 180.
Kaip prisimena „Stiklitos” direktorius, investicijos verslo pradžioje nebuvo labai didelės – pirmoji siekė apie 40 tūkst. litų. Tačiau ilgainiui jų reikėjo vis daugiau. „Gamybinių paslaugų įmonę sunku sukurti. Nuolat reikia investuoti į naujas technologijas, be to, ir specialistų niekas neruošia. Šitą darbą darome patys. Reikia stiprinti techninę ir žmogiškųjų išteklių bazę”, – kalba Nemeikštis.
Pašnekovas mano, kad tokią įmonę, kokia yra ir kokią norima padaryti „Stiklitą”, būtų buvę galima sukurti ir greičiau, jei jos steigėjams būtų pakakę patirties.
Tikisi didinti eksportą
Nemeikštis skaičiuoja, kad „Stiklita” Lietuvoje išsikovojo apie 15 proc. stiklo produkcijos rinkos. Tačiau vien vidaus rinka įmonė neapsiriboja. Tobulinti produktus ir įsitvirtinti didesnėse rinkose „Stiklitai” padėjo ES parama – iš struktūrinių fondų gauta daugiau nei milijonas litų. Už juos įsigyta įranga, įrengtas stiklo apdirbimo ir gaminių gamybos cechas, atnaujintos gamybinės patalpos. Nemeikštis sako, kad ir be šios paramos minėti projektai būtų įgyvendinti, tačiau rezultatų būtų reikėję laukti dar 1,5-2 metus. O tai, pašnekovo teigimu, labai ilgas laiko tarpsnis, nes versle viskas plėtojosi itin sparčiai.
Patobulinusi savo produktus „Stiklita” ėmėsi Norvegijos, Suomijos ir Vokietijos rinkų. Šios šalys prisidėjo prie Latvijos ir Kaliningrado, į kur jau anksčiau keliavo „Stiklitos” produkcija. Pasak įmonės direktoriaus, dabar „Stiklita” eksportuoja apie 20 proc. savo gaminių. Nemeikštis tikisi, kad per trejus metus šis skaičius išaugs iki 50. „Mūsų produktai kokybiški, o kainos palyginti mažos. Viena problema, kad stinga informacijos apie mus – reikia reklamos”, – pripažįsta Nemeikštis.
Prieš kurį laiką „Stiklita” Kaliningrade turėjo savo įmonę, tačiau jos akcijas pardavė. „Nepakako jėgų, kad galėtume ten dirbti, be to, ir žmonių mentalitetas visai kitoks”, – sako pašnekovas.
Pradžiai daug nereikia
Lietuvoje pozicijas įtvirtinančios „Stiklitos” vadovas tikina, kad plečiant verslą gelbsti gyvenimiška patirtis, o ne specialius mokslus liudijantys diplomai.
„Kai pradedi dirbti, imi stebėti, kokias klaidas darai, analizuoji, kodėl jos tokios, – kalba pašnekovas. – Prieš pradėdamas verslą turi suprasti, kokio rezultato nori sulaukti, ir žinoti, kaip jį pasiekti. Ir dar – būtinai reikia turėti nors menkiausią supratimą apie biudžetą, susidėlioti elementarų verslo planą. Dabar knygynuose yra įvairiausios literatūros. Iš jos nesunku semtis verslo žinių. Tačiau neturint vizijos ir supratimo, kaip plėtosi verslą – neverta ir pradėti, nes netruks ištikti pirmoji nesėkmė.”
Nemeikščio žodžiais tariant, reikia daryti tai, ko reikia klientui, o darbus atlikti gerai arba labai gerai.
Tačiau „Stiklitos” direktorius mano, kad valstybė galėtų pagelbėti jauniesiems verslininkams nors pačioje verslo pradžioje. „Norint, kad verslas pradėtų plėtotis, jam reikalinga parama. Labai didelę išlaidų dalį sudaro mokesčiai. Kol verslas įsibėgėja, valstybė galėtų juos atidėti. Išsinuomoti patalpas, įsigyti techniką, pasisamdyti žmones – viskam reikia pinigų. Net ir mūsų įmonėje, veikiančioje 12 metų, atidarytas naujas taškas pusę metų dirba nuostolingai”, – neslepia pašnekovas.